Ta kurios nekenti

Nuoširdūs pokalbiai

Mūsų bučinį nutraukė skambutis į duris. Aš nesureagavau, nes duris dažniausiai atidaro Monika, bet Kailas iš kart atsitraukė. Mačiau jo akyse, kad kažkas ne taip. Pasitraukusi nuo durų leidau jam praeiti ir mintyse apėjau visus galimus varijantus. Kas galėjo iššaukti tokią jo reakcija? Nusprendžiau tiesiog nueiti ir pažiūrėti. Koridoriuje girdėjosi čaižus, moteriškas balsas. Priėjusi arčiau paradinių durų pamačiau tą pačią blondinę iš vakar nakties. Negi jo vienos nakties nuotykiai dažnai sugrįžta? 

-Labas Cass!-pasisveikino blondinė taip lyg mes būtume geriausios draugės.

-Labas.... Tiesa, koks tavo vardas?-primerkiau akis ir atsistojau priešais ją. Negalėjau pakęsti to saldaus balselio ir tobulos išvaizdos.

-Taip, aš dar nespėjau prisistatyti. Aš Rose.-ištiesė ranką pasisveikinimui, bet aš tik pažvelgusi į ją nusišypsojau. Jei ji mano, kad mes būsim draugės po to kas buvo vakar, tegu nebesapnuoja. Kailas stovėjo šalia ir tylėjo, atrodė lyg liežuvį prarijęs.

-Eime pietauti?-Rose žvilgtelėjo į Kailą, ir šis dar labiau išbąlo. Kada jis spėjo ją pasikviesti? Tuo labiau papietauti... Negi jis mano, kad turės 2 merginas vienu metu?

-Taip. Cass, mes pietausim sode, žinau, kad ir tu pietų nevalgei, tad einam su mumis.-bandydamas gelbėti situaciją prašneko Kailas. Labai norėjau tiesiog nueiti į kambarį ir pamiršti viską kas įvyko per pastarasias dienas, bet negalėjau leisti tai blondinei pasijusti viršesnei. 

-Žinoma, aš tokia išalkusi.-suplojau rankomis ir švelniai nusišypsojau. Kailas į mane keistai pažvelgė ir davė suprasti, kad mano dirbtinumas per daug stiprus. Nelaukdama jų pradėjau eiti link galinių namo durų, pro kurias patenkama į sodą. Lauke viskas jau buvo paruošta, tad Kailas Monikai pasakė apie mūsų namų viešnią jau senokai. Nurijau susikaupusias seiles ir atsisėdau ant kėdės. Lauke jau nebebuvo nei vieno debesėlio kuris man primintų apie nesmagų barnį lietuje. Nors ir atsiprašiau, vistiek nesijaučiau gerai. Rose atrodė gražiai... Iš tiesų nemanau, kad tokios merginos sugeba atrodyti nekaip, net gi po kelių valandų sekso viduryje nakties. Pajutusi kaip išmuša karštis, paėmiau stiklinę vandens. Mes visi tylėjome ir žiūrėjome į skirtingas puses. 

-Ar šiandien vakarieniausime su tavo tėvais?-paklausiau Kailo prisiminusi vakarykštį pokalbį su jo tėvu 

-Taip, 19h. Būk susiruošusi 18:30h, nes kelias iki tėvų parinkto restorano nemenkas.-formaliai atsakė jis

-Gerai.-šyptelėjau jam ir pažvelgiau į Rose.-Taigi, kokiais reikalais čia atvykai?-stengiausi paklausti kuo nuoširdžiau

-Kailas mane pasikvietė, norėjo su kažkuo papietauti ir aš buvau laisva. Nieko asmeniško.-nekaltai trūktelėjo pečiais

-Na taip. Visai normalu yra pietauti su savo meilužė kai žmona namie, ar ne Kailai?-sukandau dantis ir įsmeigiau žvilgsnį į jį.

-Mes susipykom ir aš norėjau pamiršti tą barnį, Rose man kaip tik tuo metu parašė. O matau tu pamiršti kokiomis sąlygomis mes iš tikrųjų esam susituokę. Tarp mūsų nėra jokios meilės, tad aš galiu daryti ką noriu ir su kuo noriu, taip pat kaip ir tu.-šiek tiek pakeltu balsu išspjovė Kailas. Iš Rose žvilgsnio supratau, kad apie šią santuoką ji žino viską. Supratau, kad tai kas įvyko šiandien jam visiškai nieko nereiškia. Jis norėjo tik pasismaginti.

 Kadangi sedėjimas prie stalo su žmonėmis kurių aš nekenčiu nekėlė jokios laimės, atsistojau ir išėjau. Akyse ašarų nebuvo, nes aš ir tikėjausi tokios baigties. Žinojau, kad niekas negali būti kaip aš noriu. Jei nebūčiau buvusi tokia naivi, galbūt dabar nestovėčiau durnės vietoje. Iš kambario pasiėmiau visus daiktus kurių prireiks susiruošti vakarienei ir išėjau. Paprašiau vairuotojo nuvežti į tėvų namus. Mažiausiai dabar norėjau būti tame pačiame name kaip ir tie du balandėliai. Žinoma visai nenorėjau pasakoti tėvams kas įvyko, bet kaip visada reikia pasirinkti mažesnę blogybę. Senuose namuose buvau už 10 minučių. Rankos pilnos suknelių, nes nesugebėjau išsirinkti vienos. Rankinukas prikimštas makiažo priemonių. Mane pasitiko sesė.

-Negi tu grįžti.-pažvelgusi į mano rankas pilnas drabužių paklausė

-Norėčiau.... Bet ne.-nusivaipiau ir atsidusau.-Tėvai namie?-apsidairiau ištempdama kaklą, bet namai atrodė tušti

-Ne, jie pas senelius.-tarė ir išsitraukė telefoną. Ji niekada jo nepalieka daugiau nei 5 minutėm.

-Eh... Padėsi man susiruošt?-nusišypsojau ir pamačiau kaip jos akys užsidega

-Aišku, kad taip!-suplojo rankomis ji ir užbėgo laiptais į viršų. Alex buvo nesenai sukakę 17, bet makiažo šepetėliais ji darbavosi taip lyg būtų baigusi kelias makiažo mokyklas. Kaip ir aš ji dievino madą ir svajojo tapti dizainere. Vos apie tai pagalvoju, mano širdis suspurda stipriau. Aš negalėjau įgyvendinti savo svajonių... Tikiuosi, kad bent jau ji bus laiminga. 

Alex kambarys buvo šviesiai rusvos spalvos, su dvigule lova ir didžiule spinta. Ant sienų kabėjo įvairios nuotraukos ir paveikslai su motyvuojančiom frazėm. Nešiojamas kompiuteris buvo numestas ant grindų, o rašomas stalas apverstas spalvotais eskizais. Lėtai juos praverčiau ir nusišypsojau sau. Mano sesė kada nors bus garsi dizainerė kurią žinos, net pačiame pasaulio pakrašty.

-Nagi, ateik jei nori gražiai atrodyt.-pabudino mane iš mano minčių Alex. Ji buvo jau pastačiusi kėdę priešais save, tad aš atsisėdau. 

Ji per kelias valandas mane sušukavo, padažė ir net pakvėpino. Mačiau jos veide didžiulį džiaugsmą kuris mane pačią privertė pamiršti manas problemas. Atsistojau priešais veidrodį ir nužvelgiau save. Raudona aptempta suknelė iki kelių puikiai apkabino mano figūrą ir išryškino kiek vieną linkį. Raudonos lūpos puikiai derėjo prie įvaizdžio. Plaukai sušukuoti atgal atidengė krūtinę. Supratusi, kad jau tuoj atvažiuos Kailas iš kart nustojau šypsotis. Man buvo negera vos pagalvojus apie jį.

-Kas atsitiko?-pamačiusi mano nuotaikos pasikeitimą paklausė Alex

-Viskas gerai.-papurčiau galvą ir pabandžiau nusišypsoti, nors labiau norėjau išsiverkti.

-Juk matau, kad tu nelaiminga.-pavartė akis ji.-Juk tu mano sesė.-atsisėdo ant lovos

-Tai suagusių gyvenimas.-pakraipiau pečius.-Viskas labai sudėtinga ir... dažnai lieki stipriai įskaudintas.-prisėdau šalia jos ir nusišypsojau.

-Man juk 17, aš nebesu maža. Suprantu tokius dalykus ir patikėk... Mano gyvenimas ne ką lengvesnis.-atsiduso Alex

-Ne Alex, tavo gyvenimas, palyginus su manuoju yra rožėmis klotas. Tau viskas yra prieš akis, o man... Aš nebeturiu nieko apie ką galėčiau svajoti. Visi gyvenimo pasirinkimai iš manęs buvo atimti, dabar aš darau tai ką man liepia ir elgiuosi taip kaip turėtų elgtis kitos merginos.-suskambo durų skambutis ir aš atsistojusi apsikabinau Alex. Mačiau jos akyse ašaras ir gailestį man. Atsitraukusi pasiėmiau rankinuką ir išėjau iš kambario kol nepravirkau. Nusileidau laiptais ir atidariusi duris pamačiau vairuotoją.

-Labas vakaras.-švelniai nusišypsojau ir nuėjau link mašinos. Joje jau sėdėjo Kailas. Aš neturėjau jam ką pasakyti, todėl tiesiog tyliai atsisėdau šalia ir žvelgiau pro langą. Visą kelionę mes pratylėjome. Nenorėjau, kad vairuotojas kęstų mūsų barnius.