Ta kurios nekenti

Namai pragarai, be namų negerai

Ėjau link buto durų ir jaučiau kaip paskutiniai energijos lašeliai išsenka. Visą naktį nešiojau gėrimus "VIP" ložėse sėdintiems vyrams. Tai buvo lyg vyšnaitė ant torto. Visi klube dirbantys žmonės žinojo kokie vyrai ten renkasi. Pavojingi, grėsmingi ir nieko nebijantys. Su manim jie elgėsi kaip su šuniuku, atnešk tą, nunešk aną. Žinau, kad neturėčiau džiaugtis tuo, kad mane išmetė iš darbo, bet kitaip negaliu. Nekenčiau visko kas buvo susiję su tuo darbu.
Atrakinau buto duris ir pradariusi pamačiau įjungtą šviesą. Negi pamiršau išjungti? Pradariusi plačiau duris pamačiau tėvus ir Eleną.
-Ką jūs čia veikiat?-instinktyviai patraukiau maikutę į apačią, kad nesimatytų pilvuko
-Atvažiavom aplankyti!-nusišypsojo Elena ir mane nužvelgė
-Kaip jūs įėjot į butą?-vis dar sutrikusi paklausiau
-Paprašėm tavo nuomuotojo.-nusišypsojo tėtis ir atsistojęs priėjo apsikabinti. Jo rankose buvau lyg maža skruzdėlytė. Koks nuostabus tai jausmas... Vėl būti šalia jo ir žinoti, kad jam viskas gerai.
-Kaip jautiesi?-atsitraukusi paklausiau ir pažvelgiau į jo pilkas akis.
-Cass, ne apie mane šiandien kalbėsim.-pastūmė mane link sofos ir aš atsisėdau šalia Elenos
-Tėti, nėra nieko naujo mano gyvenime. Nėra apie ką kalbėti.-nustūmiau visas mintis apie nėštumą. Aš dar nepasiruošusi.
-Papasakok apie darbą.-jis visai nuignoravęs mano žodžius, pasakė
-Šiandien išmetė iš darbo klube.-nusišypsojau.
-Ir tu dėl to patenkinta?-nesuprasdama manęs paklausė mama
-Naaa...-nutęsiau.-tai nebuvo pats geriausias darbas
-Tikiu.-linktelėjo Elena ir nusijuokė
-O viešbutis. Viskas su juo gerai?-susidomėjęs paklausė tėtis
-Taip, viskas puiku.-linktelėjau
-O kaip ten yra, kad leidžia nėščioms merginoms dirbti fiziškai sunkius darbus?-pažvelgė į mane tėtis ir aš pajaučiau kaip per kūną pereina karščio banga. Kaip jis sužinojo?
-Apie ką tu?-nekaltai paklausiau ir pajaučiau visų 3 žvilgsnius
-Tėtis patikrino tavo ligoninės išrašus.-trūktelėjo pečiais mama. Ji buvo nemenkai įsiutusi.
-Ne, jis įsilaužė į ligoninės puslapį ir tada patikrino išrašus.-pataisiau ją ir nusukau akis į lango pusę
-Žadėjai pasakyti? Ar manei, kad nuslėpsi?-paklausė Elena
-Mes tavo šeima.-pritarė jai mama
-Cassidy...-papurtė galvą tėtis
-Nesakiau, nes nebuvau pasiruošusi.-ramiai atsakiau.-Man prireikė kelių mėnesių, kad su tuo susitaikyčiau. Visgi tai Kailo vaikas.
-Žadi jam pasakyti?-paklausė mama
-Žinoma, kad ne.-perverčiau akis.-Jis dabar laimingai gyvena su Rose, nenoriu, kad pradėtų lįsti į mano asmeninį gyvenimą.
-Jis tėvas...-tarė Elena
-Tai nesvarbu. Jei jis sužinos, neturės įrodymų, kad jis jo. Esu pakankamai gera melagė ir sugebėsiu tai nuslėpti.
-Gerai, nesvarbu.-nutraukė mane tėtis.-Mes norime, kad tu važiuotum atgal į Los Andželą. Noriu matyti tave kas dien iki tol kol tu pagimdysi. Jei pagimdžiusi nuspręsi išvažiuoti, tebūnie.
-Tėti. Aš turiu darbą, draugus, butą. Negaliu viską mesti ir išvažiuoti lyg niekur nieko.
-Gali. Žinai, kad gali.-pasakė mama ir Elena maldaujančiai į mane pažvelgė.
-Gerai. Bet tik keturiems mėnesiams.-pritariau.
Nemaniau, kad man bus taip paprasta sutikti su jų pasiūlymu, bet... Aš buvau pervargus, norėjau tik lašelio ramybės. Pasiilgau to nerūpestingo gyvenimo.
Kitą rytą mano daiktai buvo sukrauti. Mia liūdnai dėjo dėžes į tėvų mašiną ir bandė neverkti. Man jos truks. Per pastaruosius mėnesius ji buvo vienintelis žmogus kuris davė man vilties, kad viskas bus gerai, kad aš sugebėsiu su viskuo susitvarkyti. Dabar aš ją palieku vieną. Visiškai vieną.
Viešbučio vadybininkei pasakiau, kad išeinu nėštumo atostogų ir ji puikiai suprato. Ji labai mane palaiko.
Atsisveikinusi su Mia įsėdau į mašiną ir prisisegiau saugos diržą. Laukia 6 valandų kelionė kurios negalėčiau labiau nelaukti.
Los Andžele buvome 4 valandą dienos. Kelionė šiek tiek prailgo, nes buvome užsukę pavalgyti. Dabar kai tėvai žino, kad aš laukiuosi, jie nenustoja apie tai kalbėję. Mama džiūgauja kaip maža mergaitė, kartais pamirštu, kad tai aš laukiuosi, o ne ji. Elena buvo keistai tyli. Žinojau, kad mes turėsime apie kažką pakalbėti.
Grįžę namo visi nuėjo savais reikalais. Tėtis į savo kabinetą, o mama į virtuvę. Tėtis sakė ji pamilo maisto gamybą. Tikra namų šeimininkė. Aš buvau pavargusi nuo kelionės, tad nuėjau pamiegoti pietų miegelio. Tai yra pats geriausias dalykas žemėje.
Greitai užmigusi pabudau nuo bildesio apačioje. Girdėjau daug balsų ir tylią muziką. Jeigu tėvai man surengė vakarėlį, aš susikrausiu daiktus ir važiuosiu atgal į San Franciską. Tyliai atidariau duris ir įsiklausiau į veiksmą apačioje. Negirdėjau pažystamų balsų, tad nutariau nelipti apačion. Jeigu jie laukia manęs tai nesulauks. Uždariau kambario duris ir pasiėmiau telefoną. Naršiau internete kai mano kambario durys atsidarė ir pasirodė Elena. Jos veide nebuvo šypsenos ar džiaugsmo. Kaip tik, ji atrodė labai rimta. Padėjau telefoną ant lovos ir priėjau prie jos.
-Na tai pasakok.-nusišypsojau
-Tai nieko blogo.. Net nežinau ar tau sakyti... Bet manau turėtum žinoti.-trūktelėjo pečiais ji.-Rose taip pat laukiasi.
-Man neįdomu.-papurčiau galvą ir nusisukau.
Mano akyse susikaupė ašaros, bet liepiau sau neverkti. Kodėl man vis dar jis rūpi? Po visko ką jis padarė aš turėčiau apie jį net negalvoti.
-Visi mano, kad Rose meluoja.-po kelių minučių tylos tarė Elena
-Kodėl?-paklausiau susidomėjusi
-Nes viskas per daug keista. Visur buvo rašyta, kad Kailas ir Rose skiriasi, o tada lyg iš niekur pasirodė Kailo interviu kuriame jis paneigia skirybas ir pasako, kad Rose laukiasi. Aš manau, kad čia Rose tik bando sulaikyti Kailą. Tai darosi beviltiška.-nuisijuokė Elena
-Na... Jis pats to norėjo.-trūktelėjau pečiais
-Jis norėjo Rose tėvų akcijų, o ne jos.-pervertė akis Elena
-Tai visiškai nesvarbu.-papurčiau galvą.-Manęs tai nejaudina
-Gerai, tik norėjau, kad žinotum.-nusijuokė Elena.-Aš jau važiuosiu namo, tavo tėvų vakarėlis tikras nepasisekimas.-apsikabino mane ir išėjo iš kambario.
Likau stovėti viena, viduryje kambario su neaiškiomis emocijomis. Aš pavydžiu... Pavydžiu Rose, kad ji turi Kailą ir yra laiminga. O aš, esu visiškai viena. Apie juos rašomi gražiausi straipsniai, o mane vaizduoja kaip iš viešumos dingusią, nelaimingą merginą. Galbūt laikas tai pakeisti? Paskutinį kartą žurnalistai girdėjo mane kalbančią tą dieną kai pasirašiau skyrybų dokumentus. Tai buvo per daug senai. Duosiu išskirtinį interviu ir grįšiu su trenksmu. Tegu Kailas supranta ką prarado, o Rose pagaliau pradeda manęs bijoti.