Ta kurios nekenti

Jis taip atsiprašinėja

Kai atvažiavome aš lėtai išlipau iš mašinos. Mane apsupo paparacų minia ir apakino su fofoaparatų blykstėmis. Nemeluosiu, aš buvau žinoma ir apie mane buvo parašyti daugiau nei keli straipsniai, bet dar niekad nebuvau apsupta blyksinčių šviesų. Buvau apsupta iš visų pusių ir pajaučiau kaip baimė užtemdo protą. Norėjau tik susigūžti ir pranykti. Man trūko oro, svaigo galva, jaučiausi klaustrofobiškai. Staiga pajaučiau kaip kažkas paima už mano rankos ir pradeda tempti pirmyn. Kelias prasiskynė kai mūsų vairuotojas ir keli apsauginiai prastumdė paparacus. Mes greitai nusigavom į restorano vidų. Kai pagaliau iš akių dingo geltonos švieselės pamačiau, kad Kailas žiūri į mane susirūpinęs.

-Aš tuoj grįšiu.-tyliai sumurmėjau ir greitu žingsniu nuėjau į moterų tualetą. Pasileidau ledinį vandenį ir pakišau rankas. Man reikėjo, kad kažkas sugražintų mane į realybę. Širdis vis dar plakė daug greičiau nei yprastai, bet visa kita buvo aprimę. Užsukau vandenį, nusišluoščiau rankas ir grįžau į salę. Akimis ieškojau Kailo ir jo tėvų, taip pat galvojau kaip reikės pateisinti mano tokį sprendimą. Man reikėjo pirma nueiti su jais pasisveikinti, ką aš sau galvojau.

Po kelių minučių dairymosi pagaliau pamačiau staliuką atokioje vietelėje. Greitai ten nuėjau daugiau negaišdama laiko. 

-Labas vakaras, aš labai atsipra...-mano pasiteisinimą nutraukė Kailo mama, kurią beje mačiau pirmą kartą.

-Mieloji, viskas gerai. Kailas mums pasakė kas nutiko. Tie kvaili paparacai kartais visai nejaučia ribų.-ji suspaudė kumščius ir švelniai man nusišypsojo. Aš lengviau atsidusau ir pažvelgusi į Kailą, jam linktelėjau. Atsisėdau prie Kailo ir jo tėčio. Ant stalo jau stovėjo taurė vyno, kurią turėjau išgerti iš mandagumo. Dabar mieliau norėčiau vandens, bet man jau užtenka įvykių. Visi sėdėjome ir maloniai plepėjome. Visam vakarui užsimiršau, kad ši vakarienė turėtų būti nemaloni ir pilna bjaurių replikų į mano pusę, bet iš tiesų Kailo tėvai yra puikūs žmonės. Jie nei karto nebandė manęs sumenkinti ir nepasakė nieko blogo. Visai neturėjau apetito tad tik paragavau makaronų ir pamelavau, kad užsimiršusi pavalgiau namuose. Kaip ir maistas, šaltas vynas slydo mano gomuriu sunkiai. 

Vakarienei pasibaigus ir kai sąskaita buvo sumokėta visi baiginėjo gerti savo gerimus. Kailo tėvai gėrė šampaną, o Kailas kaip ir aš vyną.

-Na, ar patiko vakarienė?-Kailo tėtis žvilgtelėjo į mane. Jo žvilgsnis pervėrė mane, manau jis jau žinojo atsakymą, kaip ir Kailas su mama, tad meluoti nebuvo tikslo.

-Aš atsiprašau...-nuleidau akis atsidusau.-Mane tikrai išmušė iš vėžių tos blykstės. Niekada gyvenime dar nebuvau tokioje padėtyje, kai jaučiausi tokia bejėgė.-papurčiau galvą ir pakėlusi akis pamačiau, kaip Kailo tėtis piktai pažvelgia į savo žmoną, o tada jie abu į Kailą.-Nekaltinkit jo, jis nežinojo. Aš ir pati nežinojau, kad taip sureaguosiu.-suprasdama jų žvilgsnių reikšmę pasakiau. Mažiausiai dabar norėjau, kad dėl tokio kvailo dalyko būtų kaltas Kailas. Mūsų santykiai ir taip kabo ant plauko. 

-Tikėkimės tai nepasikartos.-paglostė mano ranką Kailo mama ir atsistojo. Kaip supratau vakarienė baigta ir aš grįšiu namo, išsimiegosiu ir atsikelsiu jausdamasi kaip naujas žmogus.

Mes palikome restoraną ir apsikabindami atsisveikinome. Paparacai stovėjo keli metrai nuo mūsų ir fotografavo kiek vieną mūsų žingsnį. Kailo tėvai nuėjo į vieną pusę, o aš į kitą. Stengiausi nekreipti dėmesio į savo darbą dirbančius, bet erzinančius žmones. Jų klausimai.... Buvo kažkas ypatingo. Nežinau kiek kartu išgirdau klausimą "Ar jūs planuojate šeimos pagausėjimą?' arba "Ar tu laukiesi?". Tai man kėlė šypseną, bet bandžiau tvardytis. Nenoriu, kad jie mano išsireiškimą suprastų ne taip kaip reikia. Kailas mane pasivijo ir apkabino aplink liemenį. Šis jo mažas prisilietimas man reiškė tiek daug... Man norėjosi tik jo artumo, meilės ir viso labo nuoširdumo. Kad jis žinotų kaip jis priverčia mane jaustis ir kaip mane skaudina jo ištarti žodžiai. Įlipome į mašiną ir vairuotojas pasuko gatve link namų. Nenorėjau nutraukti to artumo su Kailu, tad padėjau galvą ant jo peties ir apsikabinau jo ranką. Ačiū dievui jis neatsitraukė ir leido man atsipalaiduoti. Vos pamiršusi apie šiandienos pietus su juo Rose, prisiminimai vėl pradėdavo lysti į galvą. Net nejausdama pravirkau. Kailas to nepastebėjo iki kol mašina nesustojo ir nuo namo sklindanti šviesa neapšvietė mano veido. Aš nuskubėjau į namo vidų, nenorėjau nieko aiškinti. Man reikėjo tik nusiraminti. Nuėjau į kambarį ir nusiėmiau aukštakulnius kurie nuspaudė kojas. Vonioje nusiėmiau visus papuošalus ir pradėjau valytis makiažą. Išgirdau kaip mano kambario durys atsidarė ir kažkas įėjo į vidų. Netrukus Kailas pasirodė vonioje.

-Tau viskas gerai?-tyliai paklausė Kailas žvelgdamas man į akis

-Mhm.-tyliai numykiau, nes žinojau, kad jei pražiosiu burną pravirksiu. Labiausiai gyvenime nekenčiau guodimo. Tai visada pablogindavo situaciją.

-Cass, juk matau, kad kažkas yra.-priėjo Kailas dar arčiau ir atsistojo priešais mane. Jis žvelgė man į akis, jis bandė mane suprasti, bet jam visiškai nesisekė.

-Man viskas gerai.-tyliai ir lėtai ištariau šiuos žodžius ir pajaučiau kaip ašaros vėl prisipildo akyse.-Nors žinai...? Man nėra viskas gerai ir tai normalu. Aš esu žmogus ir turiu teisę karts nuo karto palūžti. Ypatingai kai...-nutraukiau savo sakinį

-Ar tai dėl to ką pasakiau prieš tai?-jis pakėlė mano smakrą ir nykščiu nuvalė ašaras. Mačiau jo akyse skausmą ir gailestį. 

-Taip, bet... Tu nepasakei nieko kas būtų netiesa.-pati sudrausminau save ir stipriai suspaudžiau akis.-Aš per daug atsipalaidavau ir per daug sau leidau. Aš neturėjau teisės iškelti pavydo scenos ir elgtis taip kaip man nepridera.-atsitraukiau nuo jo ir pabandžiau nusiraminti, bet veidrodžio atsipindyje pamačiau jo šypseną

-Tu pavydėjai?-jis dar labiau nusišypsojo ir apkabino mane per liemenį. 

-Rimtai?-suraukiau antakius.-Iš viso to ką pasakiau tu išgirdai tik tai, kad aš užpavydėjau?-pasijutusi kaip kvailė išraudau ir bandžiau nustumti jį nuo savęs.-Tu net neatsiprašei. Nors ką tu atsiprašysi. Tikriausiai net nesigaili.-dabar jau aršiai jam atkirtau ir iš visų jėgų bandžiau patraukti jo rankas nuo savo liemens.

-Aš atsiprašinėju kitaip.-jis dar kartą nusišypsojo ir įsisiurbė į mano lūpas. Atsakiau į jo bučinį ir net sekundei nesudvejojau. Apkabinau jo pečius ir prisitraukiau jį dar arčiau. Tai buvo tai ko aš norėjau jau visą dieną. Dieve, kaip man trūko jo bučinių! Visas pyktis ir įsiutis išgaravo per kelias sekundes.

Viskas greitai perėjo į kambarį. Bučiniai virto glamonėmis ir numestais rūbais ant grindų. Mes pasimylėjome, tik šį kartą ant lovos, tai daug patogesnė vieta nei jo kabinetas. Stengiausi nerėkti, bet karts nuo karto mano burną palikdavo garsi aimana. Jis puikiai žinojo kaip pamaloninti moterį ir kaip priversti ją šaukti jo vardą.

////////////////////

Ačiū visiems mano nuolatiniams skaitytojams!

 Jaučiu nežmonišką džiaugsmą kai matau, kad spaudžiat žvaigždutes ir kartais parašot po komentarą!

Kadangi praleidau šią savaitę vieną dieną tai sumąsčiau, kad įkelsiu dar vieną dalį šiandien. Tikiuosi patiko! :)