Pasaka

3.6K 154 7
                                    

Atsitraukusi nuo Kailo šiltų rankų nusimoviau megztuką ir batus. Buvau išbadėjusi, tad jis man padarė valgyti. Žinoma galėjau ir pati, bet nuovargis darė savo. Laikrodis rodė 11 valandą todėl pavalgiusi iš kart ėjau miegoti. Žinojau, kad ir Kailas ne ką mažiau nori miego, nes aš visgi jį pabudinau iš miegų. Užsidėjusi jo maikutę, kuri siekė mano šlaunų vidurį įlipau į šaltus patalus. Padėjusi galvą ant Kailo krūtinės užmerkiau akis ir panirau į saldžius sapnus.
***
Rytas.
Prabudau devintą valandą visiškai žvali ir pilna energijos. Šiek tiek skaudėjo kojas, bet tai 
manęs nenustebino. Visgi aš esu fiziškai silpna, o vakar vaikščiojau net kelias valandas. Kailo lovoje jau nebebuvo, bet iš garsų aplinkui spėjau, kad jis daro pusryčius. Išlipau iš lovos ir tyliai atidariusi kambario durys nuėjau link virtuvės. Jis stovėjo vien tik su treninginėmis kelnėmis ir maišė kiaušinius bliūdelyje. Pajaučiau mažą šypseną atsiradusią veide. Jis per visus mūsų vedybos metus nei karto nedarė man valgyti ir nei karto neleido sau turėti laisvo laiko. Kailas vos atsikėlęs eidavo sportuoti, tuomet į dušą ir kaip visada išvažiuodavo į darbą. Retai jį matydavau, bet dabar... Kai jis metė visą verslą manau su juo būsiu dažnai.
-Labas rytas.-po kiek laiko tariau
-Labas.-jis nusišypsojo ir atsisukęs pakštelėjo į lūpas. Atsitraukusi pamačiau, kad jis kepa kiaušinius.
Atsisėdau prie stalo ir susikėlusi kojas ant priešais esančios kėdės toliau stebėjau jį. Tai buvo lyg geriausia televizijos programa.
Patiekęs pusryčius jis atsisėdo šalia ir pradėjo valgyti. Rytais apetitu nepasižymėjau niekad, tad tiesiog gnaibiau maistą ir kelis gabaliukus įsidėjau į burną.
-Ką žadi daryti?-paklausiau, nes ši mintis mano galvoje jau yra visą rytą.
-O ką nori? Viskas priklauso nuo tavęs.-jis mielai šyptelėjo
-Nenoriu į Los Andželą.-atrėmiau smakrą rankomis ir pažvelgiau į jo akis
-Aš irgi nenoriu. Dabar man labiau prie širdies ramus gyvenimas, o ne tas šurmulys.
-Norėčiau grįšti į San Franciską.-trūktelėjau pečiais.-Ten tikrai yra ramiau plius jau turiu ten draugų.
-Manau tai puiki idėja... Padarysiu dėl tavęs viską.-padėjęs šakutę atgal į lėkštę jis užsikėlė mane ant savęs. Mano veide iš kart atsirado šypsena. Rankas panardinau į jo plaukus ir šiek tiek suvėliau.
-O kaip dėl Rose? Tavo verslų?-pakėliau antakius
-Rose žino, kad viskas senai baigta. Mano tėvai jai pasakė, kad ji išsikraustytų iš mano namo. O dėl mano firmų tu nesijaudink. Aš iš jų uždirbau daugybę pinigų, o pardavęs gavau dar daugiau. Jų užteks dar daugybei metų, dėl to būk rami.-jis nusijuokė
-Na, taip, bet juk tau pabos sedėti namie ir nieko neveikti. Ką darysi tuomet? Grįši atgal į verslą?-atsidusau
-Mažute, aš turiu tave ir greitai turėsiu mažą vaikelį, tad man tikrai dar ilgai nebus nuobodu.-jo veide pasirodė šypsena.-O jei bus tai kažką sugalvosiu, bet tai tikrai nebus svarbiau už tave. Niekada. Prižadu.-jis stipriau apkabino mane ir pabučiavo.
Šiuo momentu man atrodė, kad svajonės tikrai pildosi. Aš taip ilgai norėjau tokio gyvenimo. Būti su juo viena, žinoti, kad jis visas mano. Dievinu tai, kad jis myli mane ir tai akivaizdžiai rodo.
Praėjus visai dienai mes susirinkome visus daiktus ir ėjome ieškoti mano mašinos. Aš nebuvau tikra kur ją palikau, visgi vakar ilgai klaidžiojau miško takeliais. Gerai, kad Kailas puikiai pažinojo šias apylinkes ir greitai išmindę keliukus radome mašiną. Sukrovėme ten daiktus ir sėdome važiuoti. Aš žinoma miegosiu, o jis parveš mus namo. Liksime jų tėvų namuose, nes pas Kailą dar tikriausiai yra likusi Rose. Jei pasirodyčiau prieš ją su Kailu, ji iškeltų didžiausią dramą kurios aš tikrai nenoriu. Nors geriau pagalvojus aš taip pat elgčiausi būdama jos vietoje. Juk jos akyse aš esu ta kuri bando nuvilioti jos sužadėtinį. Abi laukiamės jo vaiko ir jaučiam panašius jausmus. Tik deja jis gali pasirinkti tik vieną ir man labai pasisekė, kad tai esu aš. Nuoširdžiai tikiuosi, kad Rose ras tą vyrą kuris su ja elgsis kaip Kailas elgiasi su manimi. Jam esu vienintelė ir nepakartojama.
***
Pas Kailo tėvus buvome vidurnaktį. Labai nesileidome į kalbas, nes visi buvome pavargę. Jo tėvai ką tik pabudę, o mes po ilgos kelionės. Užsikėlę daiktus į viršutinį namo aukštą, nuėjome į svečių kambarį. Jis buvo tvarkingas ir pakūrentas, tad puikiai išsimiegosiu. Persirengusi kritau į lovą ir įsisukau į Kailo glėbį. Prieš užmiegant dar padėkojau savo sėkmę nešančioms žvaigždėms, kad galiu gyventi savo pačios sukurtą sapną.
———
Istorija akivaizdžiai eina į pabaigą! Nenoriu dabar daryti nieko dramatiško tad ir dalys gaunasi tokios nuobodokos. Manau rytoj įkelsiu paskutinę dalį ir taip ramiai užbaigsiu šią istoriją. Ačiū, kad skaitot, vote'inat ir komentuojat 💕💕💕💋💋💋

Ta kurios nekentiOù les histoires vivent. Découvrez maintenant