Ta kurios nekenti

Apsimeskime laimingais

Praėjo 5 dienos kaip aš nesikeliu iš lovos ir skęstu servetėlėse. Per šias dienas supratau kokia aš esu apgailėtina ir kokia kantri yra Rose.

-Gerai. Viskas. Kelkis.-į kambarį įsiveržė nebe tokia kantri Rose. Tai ne pirmas jos bandymas mane išridenti iš lovos.

-Ne.-atsakiau ir toliau gulėjau

-Tu smirdi.-Rose sukryžiavo rankas.-Šitas kambarys smirdi. Jei ir toliau laikysiu praviras duris, mano visas butas prasmirs.-garsiai kalbėjo ji ir laukė

-Tai uždaryk duris.-tingiai ištariau ir net nesujudėjau.

-Nagi Cass, kelkis.-suinkštė ji ir užšoko man ant lovos.-Po 2 dienų susitiksi su Kailu. Žinau, kad ši mintis neskamba puikiai, bet kadangi jau skiriatės tai priversk jį gailėtis. Privalai atrodyt stulbinančiai, o ne kaip valkata.-pajudino mano petį

-Mieliau mirčiau.-tariau be emocijų ir patraukiau jos ranką

-Tau atsiras pragulos. Susirgsi hemarojum. Tau iškris visi dantys, nes jų nesivalei jau kokias 5 dienas. Plaukai virs dredais ir privalėsi nusiskust.-vardino Rose

-Visai gera idėja. Parodysiu tėčiui kaip stipriai jį myliu.-prisiminusi tėčio ligą sumurmėjau

-Žinai ką?-sukryžiavo rankas Rose.-Žaisim negražiai.-atsikrenkštė ji.-Tavo tėčiui kas dien blogėja, o tu čia guli ir elgiesi apgailėtinai. Negi tu rimtai nori jo galimai paskutinias dienas šitaip? Negi tu to nesigailėsi?-suraukė antakius.

-Tai yra labai žema.-staigiai atsisėdau ir nustūmiau Rose ant žemės.-Jis serga, bet dar nemiršta.-pasakiau sau ir pasijaučiau tragiškai.-Gerai, tu laimėjai.-atsidusau

-Yes!-surėkė iš džiaugsmo. Rose nubėgo prie lango ir jį atidarė taip įleisdama gryno oro. Aš išlipau iš lovos ir nubėgau į vonią. Vis dar nesijaučiau gerai, bet palyginus geriau negu prieš kelis mėnesius. Ašaros nebebėgo, tikriausiai visas išverkiau. Širdies labai neskauda. Galų gale tai Kailas mane prarado tikėdamas kažkokiais paistalais. Man nesvarbu. Man niekas nebesvarbu.

Išlipau iš dušo ir jaučiausi kaip naujas žmogus. Buvau švari ir kvepėjau. Kambarys sutvarkytas ir pilnas gryno oro. Kadangi pastarasias dienas valgiau tik traškučius ir sausainius, mano skrandis troško sveiko maisto. Rose buvo padariusi nuostabiai atrodančius pietus. Vištiena su ryžiais ir salotomis. Kol valgėme aš praverčiau interneto portalus. Kailas tikriausiai spėjo visiems pasakyti, kad mes skiriamės, nes visi puslapiai buvo pilni mano nuotraukų ir antraščių kuriose minimas mano vardas. Kaip norėčiau atsukti laiką ir viską daryti kitaip. Kaip norėčiau būti su Kailu ir... Būti laiminga.

**

Praėjus dviem dienom man reikėjo susitikti su Kailu. Pasirašyti skyrybų dokumentus. Viskas bus Kailo ofise. Jau įsivaizduoju kokiais žvilgsniais jie mane palydės. 

Buvau apsirengusi santūriai. Balta aptempta suknelė, ant viršaus kreminės spalvos paltukas ir panašios spalvos aukštakulniai. Šiandien pasidažiau daugiau, žinojau, kad manęs lauks paparacai. Norėjau atrodyti stulbinančiai. Akis dengė nuo saulės akiniai, o rankoje rankinukas.

10 kartų sau pasakiau, kad neverksiu ir neleisiu jam pamatyti manęs silpnos. Tegu mano ką nori, bet tik ne tai, kad aš gulsiu jam po kojom ir bučiuosiu batus, prašydama atleidimo. Eh... Kaip pasikeitė mano mąstymas. Prieš savaitę aš tikrai būčiau taip dariusi.

Atvykau prie jo ofiso ir išlipau iš taxi. Kaip ir tikėtasi, mane pasitiko kelios dešimtys paparacų.

-Kodėl jūs atvykote pas Kaila? Ar jūs susitaikėte?-paklausė vienas iš jų

-Ne, šiandien aš pasirašinėsiu skyrybų dokumentus.-plačiai nusišypsojau, nors norėjau klykti.

-Kas tarp jūsų nutiko?

-Nesutapo interesai.-atsakiau su legendine fraze ir įėjau į vidų. Visų darbuotojų akys įsimigo į mane. Aš visus nužvelgdama nuskubėjau link lifto. "Žiūrėkite į mano gražų užpakalį, jūs gyvenimo neturintys padarai." pasakiau sau ir susiraukiau. Liftui atsidarius aš įlipau ir paspaudžiau paskutinio aukšto mygtuką. Greitai užkilusi išlipau ir pasukau link stiklinio kabineto. Viskas čia prasidėjo, viskas čia ir pasibaigs. 

Įėjau į jo vidų ir pamačiau Kailą. Širdis praleido kelis dūžius, o burna šiek tiek prasižiojo, bet greitai grįžau į charakterį. Nusiėmiau akinius ir atsisėdau priešais jį, palaikydama akių kontaktą. Šalia buvo dar viena moteris, advokatė.

-Ar norėsite perskaityti skyrybų dokumentus prieš juos pasirašant?-prakalbo moteris

-Ne.-švelniai jai nusišypsojau.-Tiesiog parodykite kur man pasirašyti ir kuo greičiau viską užbaikime.

-Puiku. Pradėkime. Ponas Kailas jau pasirašė, tad trūksta jūsų parašo čia, čia ir čia.-pirštais vartė lapus, o aš tik dėjau savo parašus giliai negalvodama.

-Šitame dokumente parašyta, kad Kailas jums duoda didelę sumą pinigų, jei jūs priimsite pinigus, parašą dėkite čia.-moteris tarė ramiai, lyg tai būtų įprasta. Na jau ne, aš tikrai nenusileisiu taip žemai ir nepriimsiu išmaldos. Geriau dirbsiu 3 darbus, kad galėčiau save išlaikyti negu nusižeminsiu.

-Ne.-padėjau tušinuką ant stalo atsisakydama

-Ar jūs esate tikra?-paklausė antakius advokatė. Ne. Aš nebuvau tvirta. Mano tėvui reikėjo tų pinigų, bet tai tik patvirtintų, kad su Kailu buvau tik dėl pinigų.

-Taip, esu tikra.-kiek pyktelėjus tariau ir pajaučiau piktą Kailo žvilgsnį

-Cassidy.-jis atkreipė mano dėmesį.-Paimk pinigus.

-Ne.-net negalvojusi atsakiau. Išgraušk Kailai.

-Cassidy, nebūk kvaila.-sugriežė dantimis

-Taigi,-atsistojau nuo kėdės.-Jei tai viskas norėčiau eiti.-paėmiau padėta rankinuką ir akinius nuo saulės.-Ar galėčiau sužinoti kada legaliai aš būsiu laisva?-nukreipiau žvilgsnį į Kailą.-Reikia pradėti ieškoti naujo milijonieriaus.-plačiai nusišypsojau

-Taip, aš jums parašysiu elektroniniu paštu.-advokatė praleido mano paskutinius žodžius ir atkreipdama mano dėmesį pasakė.

-Puiku.-linktelėjau.-Geros dienos.-saldžiai nusišypsojau ir pasukau link liftų. Vos į jį įlipus, šypsena dingo. Kūną apėmė baisus skausmas kuris laužė iš vidaus. tai buvo sunkiausias dalykas visame pasaulyje. Apsimesti kažkuo kuo nesu ir žiūrėti jam į akis. Kalbėti su juo... Noriu grįžti į lovą ir daugiau NIEKADA iš jos neišlipti.