Ta kurios nekenti

Sužeistoji

Net ir po viso išlieto pykčio ant jo, aš nesugebėjau atsitraukti. Galit teisti mane kiek norit, bet aš to norėjau jau ilgą laiką. Aš jaučiau jo stipriai plakančią širdį ir tai mane nuramino. Aš lėtai atsitraukiau ir pažvelgiau į jo akis, lyg ieškodama atsakymų.

-Aš atsiprašau, kad buvau kvailas.-jis nusišypsojo ir uždėjo savo ranką man ant veido.-Man prireikė dviejų metų, kad sugebėčiau pasirodyti tavo akyse ir nejausti gėdos dėl savo veiksmų. Aš tave apkaltinau išdavyste, nes viskas ką mes turėjom buvo per daug tobula, kad būtų tiesa. Man pavažiavo stogas.-trūktelėjo pečiais ir nukreipė žvilgsnį.-Aš iššvaisčiau begalybes laiko nebūdamas su tavim. Nenoriu ir toliau jo vaistyti.-pasilenkė man prie veido ir norėjo pabučiuoti, bet aš atsitraukiau.

-Tu man buvai neištikimas?-suspaudžiau lūpas ir sustingau. Man tik reikėjo, kad jis atsakytu ne. Tik tokiu atveju aš būsiu visa jo.

-Cass...-jis suspaudė kumščius ir atrodė, kad trenks į pirmą pasitaikiusį daiktą

-Taip ir maniau.-stipriai suspaudžiau akis ir giliai įkvėpiau.-Nieko nebus Kailai.-papurčiau galvą ir nusivaliau ašaras.-Man reikia grįžti prie darbo.-tariau šaltu balso tonu ir išbėgau iš jo kabineto. Tikriausiai viskas negali būti taip lengva. Tikriausiai man nelemta būti laimingai.

***

Visą dieną savo mintis bandžiau užmarinti darbu. Neleidau sau būti tyloje, tad piešiau su grojančia muzika. O klientėms liepiau be perstojo pasakoti įvairias istorijas. Jos tikriausiai galvoja, kad aš esu keista. Naa... Aš ir esu keista. Kelis metus galvojau tik apie vieną žmogų, jam grįžus aš darau viską, kad tik apie jį negalvočiau. Jis pasako, kad jam manęs reikia, o mano vidus man sako, kad visa tai melas. Kaip galiu juo pasitikėti? Jis kalbėjo apie viską išskyrus jo paties išdavystę. Jis norėjo, kad aš tai pamirščiau. Kaip man žinot, kad Kailas neišduos manęs antrą kartą? Aš niekada nebegalėsiu juo pasitikėti. 

Praėjo dar viena ilga diena darbe, norėjosi tik grįžti namo ir miegoti. Elena šiandien visą dieną buvo kažkur dingusi, keista. Ji retai kada palieka siuvimo kambarį. Kadangi jos daiktai buvo dar palikti, durų neužrakinau. Ėjau link išėjimo kai mano telefonas suskambo. Ekranas nušvito ir pasirodė Nathano vardas. Tai vyras su kuriuo buvau kelis kartus susitikusi. Jis niekaip negali manęs pamiršti, nors jam jau sakiau 10 kartų, kad nieko neišeis. 

-Klausau.-atsiliepiau švelniu balsu

-Sveika. Aš netoli tavo darbo, gal nori nueiti išgerti?-jaučiau jo šypseną net kalbant telefonu

-Ah...-atsidusau ir pagalvojau.-Žinoma, bet tai tik draugiškas pasibūvimas, tiesa?-pakėliau antakius 

-Iš kurios pusės pažiūrėsi...-jis nutęsė, o mano veide pasirodė šypsena. Jis niekada nepasiduos.

-Gerai, aš ten būsiu už 20 minučių.-pasitaisiusi plaukus pradėjau eiti link baro. Nathanas visada man buvo geras, nelindo per prievartą ir nei karto nebandė įsitempti į lovą. Galbūt reikia jam duoti šansą, kadangi su Kailu viskas baigta.

Bet ar tikrai viskas baigta?

Įėjau į barą ir apsidairiusi pamačiau ne tai ką norėjau. Saimonas. Vos jį atpažinusi, nusukau veidą ir kitame baro gale pastebėjau Nathana. Rudaplaukis vyras, tamsiomis rudomis akimis žvelgė į savo viskio stiklinę.

-Labas!-priėjusi garsiai pasakiau, nes bare buvo didžiulis šurmulys

-Cass, visai nepasikeitusi.-atsitojo ir mane stipriai apsikabino. Mano nosį pasiekė švelnus kvepalų kvapas... Moteriškų kvepalų kvapas. Man kilo daug klausimų, bet nusprendžiau juos pasilikti sau. 

-Kaip tau sekasi?-jis grįžęs į savo vietą paklausė ir atidžiai mane nužvelgė

-Mano gyvenimas dabar yra jovalas, bet manau greitai viskas susitvarkys.-šyptelėjau

-Kodėl esi tokia tikra?-jis pakėlė antakius

-Nes visada taip būna,-trūktelėjau pečiais,-iš pradžių pablogėja, paskui pagerėja.

-Čia jums, nuo vyrų prie 2 staliuko.-į mūsų pokalbį įsiterpė padavėja ir ant stalo padėjo kokteilį. Mes abu pasukome galvas ir pamatėme ne ką kitą kaip tik Saimoną ir Kailą.

-Kažkas bando nuvilioti mano merginą?-sugriežė dantimis Nathanas 

-Ei, nusiramink.-suraukiau antakius pajutusi iš jo sklindančią agresiją.-Aš tau sakiau, kad tai tik draugiškas pasisedėjimas. Prie 2 staliuko sėdi mano draugai.

-Tikiuosi, kad tik draugai.-suspaudė stiklinę rankoje

-Naa. Vienas iš jų yra mano buvęs vyras, su kuriuo aš vis dar susituokusi.-trūktelėjau pečiais ir iš kart šokau nuo kėdės kai pamačiau, kad Nathanas jau pasiruošęs pulti. Nuo kada jis toks agresyvus? 

Kailas taip pat atsistojo ir jie abu pradėjo eiti vienas prie kito. Mečiau žvilgsnį į Saimoną, bet jis jį praleido. Negi Kailas to ir siekė? Muštynių? 

Kailas ir Nathanas jau buvo beveik pradėję muštis, kai aš atsistojau tarp jų ir patikėkite manim, tai buvo mano kvailiausias sprendimas pasaulyje. Nathanas nepamatęs, kad aš įsiterpiau bandė smogti Kailui, bet pataikė tiesiai man į galvą. Aš nukritau ant kelių ir rankomis užsidengiau sutrenktą vietą. Mano ausyse pradėjo cypti, o akyse viskas mirguliavo. Kelias sekundes nejudėjau, nes maniau, kad nualpsiu. Jaučiau kaip kažkieno rankos mane pakelia ir padeda išeiti į lauką. Grynas oras šiek tiek padėjo. Mano rega sunormalėjo ir vėl viską girdėjau. Dabar turėjau tik didžiulę migreną ir verdantį pyktį viduje. Saimonas stovėjo šalia manęs ir apžiūrinėjo mano kaktą, tikriausiai būtent čia man ir pataikė. Susierzinusi nustūmiau jo ranką ir priėjau prie Nathano.

-Kas tau yra?!-surėkiau tiesiai jam į veidą

-Atsiprašau Cass, smūgis nebuvo skirtas tau.-uždėjo savo rankas ant mano pečių

-Koks skirtumas?!-patraukiau jo rankas.-Kokio velnio tu ėjai muštis?-sukryžiavau rankas

-Nežinau, pasikarščiavau.-nukreipė žvilgsnį.-Aš jau kelis mėnesius bandau patraukt tavo dėmesį, bet tu vistiek laikai mane draugu. Man nusibodo.-suspaudė kumščius.

-Na, po šito tavo spektaklio, mes dabar tik pažystami. Eik namo.-papurčiau galvą ir apsisukusi nuėjau prie Saimono su Kailu. 

Jie abu tylėjo ir stebėjo mane. Nenorėjau elgtis kaip jų motina ir pamokslauti, tad nieko ir nesakiau. Suaugę vyrai, tikiuosi patys supranta ką darė blogai. Mano taksi iškvietė Saimonas ir jis jau laukė. Taip ir nieko jiems nepasakiusi tiesiog įsėdau į mašiną ir pasakiusi savo namų adresą užsimerkiau. Mano galva vis dar plyšo ir tai nebuvo geras jausmas.