Ta kurios nekenti

Nauja pradžia.

***

Po savaitės.

Išgyvenau. Tik tai galiu pasakyti. Savaitės viduryje gavau laišką iš Kailo advokatės. Pamačiusi jį, iš kart ištryniau. Nenorėjau matyti tų žodžių. Net vemti verčia pagalvojus, kad aš laisva. Nenoriu būti laisva! Noriu būti vedusi ir išrėkti visam pasauliui, kokia esu laiminga.

Ha! Laimė. 

Vakar Rose privertė nusiimti vestuvių žieda. Mano ranka be jo atrodo tokia... Nuoga. Tuščia. Bevertė. Kam man ta ranka, jei neturiu ko ant jos nešioti? 

Taip. Man. Depresija. 

Per dienas aš piešiu drabužių eskizus... Na daugiausiai vestuvines sukneles. Tada valgau ir miegu. Dar kartais atsistoju prie atidaryto lango ir pakvėpuoju gryno oro. 

Rose surado man darbą. Mados namų direktorius paprašė, kad ateičiau su savo geriausiais eskizais, tad mano kambarys apdėliotas lapais. Niekaip neapsisprendžiu ką turėčiau jam nunešti. 

Dabartis. Pirmadienis. Įprasta diena. Visą dieną piešiau ir pildžiau savo tuščias vietas ant žemės. Mano tikslas yra apklijuoti kambarį eskizais. Nors nežinau kaip Rose reaguos į šį mano akibrokštą. Rytoj eisiu į pokalbį. Net nenoriu pagalvoti kas laukia. Žinau, kad jis man pasiūlys mažą algą, aš pravirksiu ir maldausiu pasigailėjimo. Nieko negavusi eisiu ieškotis darbo striptizo klube ir tik taip gaudama pinigų, išlaikysiu tėvus. Gal visai ir neblogas planas?

-Ką rytoj rengsies?-į kambarį įsiveržė Rose ir sutrukdė mano ramybę

-Eisiu nuoga.-tariau be emocijų ir toliau dailinau savo vestuvinės suknelės viršutinę dalį.

-Gerai, aš tau rasiu kažką savo spintoje. Tu pasistenk rytoj nusiprausti ir pasidažyti. Ačiū.-nusiuntė bučkį ir išėjo.

Būtent. Mano geriausia draugė yra man geresnė mama, negu mano tikra mama.

***

Antradienis.

Rose, pavyzdingas suaugęs žmogus. Yra stabilaus proto, stabilių finansų ir turi gražią mašiną su kuria mane atvežė į mano darbo pokalbį. Vilkėjau dizainerių drabužiais, kad palikčiau gerą įspūdį. Rankoje laikiau segtuvą su 10 geriausių savo eskizų. Pamaniau, kad paimsiu daugiau, nes neturiu realaus drabužio. Tikiuosi tai nėra labai svarbu...

Mados namai nebuvo labai dideli. 2 aukštai. Pirmame kabinetai ir koridoriai prikimšti žmonių. Kelios matavimosi kabinos ir iš proto einančios dizainerės. Paklusi į antrą aukštą radau daug, daug kabinetų. Tikriausiai čia dirbo dizainerių asistentai ir vadybininkai. Man čia patiktų...

Susiradau direktoriaus kabinetą ir tyliai pabeldžiau.

-Užeikite.-pasigirdo vyriškas balsas

-Laba diena.-linksmai tariau ir užėjau į vidų. Priešais mane sedėjo žilagalvis vyras, perkopęs 70 metų. Jo kostiumas man priminė Kailą. ŠAUNU. Dar reikia, kad pravirkčiau.

-Prisėskite.-ranka parodė į kėdę priešais jį.-Aš esu Reidas Nortenbergas ir čia yra "Nortenberg" mados namai.

***

Susitikimas buvo... Geras. Kai tau pasako "mes su jumis susisieksime" gali tikėtis blogiausio. Taigi, gal geriau iš kart eiti į striptizo klubą ir nusirengti. 

Namo grįžau išsunkta. Vaidinti, kad esi laiminga, šypsotis ir juoktis išvargina. Noriu užmigti ir atsikelti kai bus prasidėjusi pasaulio pabaiga. Gal tada Kailas suvoktų, kad tai paskutinė proga mane pamatyti ir grįžtų?O tada... pasaulio pabaiga neįvyktų ir mes laimingai, bei ilgai gyventume. 

-Cassidy. Pasakok.-įėjusi į mano kambarį ir pamačiusi, kad guliu ant lovos su drabužiais nustebo Rose.

-Man pasakė, kad su manim susisieks.-pusiau mieganti ištariau.

-Tai išsitrauk telefoną iš šiknos ir lauk skambučio.

-okei.-iškėliau nykštį ir užmigau.

Mane prikėlė baisus sapnas. Vieni sapnuoja kaip juos pagrobia ir nužudo, kiti... Kiti sapnuoja baisiausius savo gyvenimo etapus. Maniškis - skyrybos. Visą dieną galvoju apie Kailą, o kai galiausiai užmiegu, sapnuoju taip pat jį. Jis yra mano blogiausias košmaras. Mylėti jį yra didžiausia bausmė. O turėti jį, buvo dovana. Netekti jo, buvo praraja. 

Išgirdusi mano kūkčiojimus į kambarį atėjo Rose. Ji atsigulė šalia manęs ir raminančiai glostė mano nugarą. Jai nereikėjo nieko sakyti, kad aš jausčiau jos užuojautą.

-Ar tai kada nors pasibaigs?-virpančiu balsu paklausiau

-Žinoma, mieloji.-tarė ji ramiai.-Praeis daug laiko... Galbūt net keli mėnesiai, kai tu atsikelsi ir jis nebebus tavo galvoje. Tavo diena sėkmingai praeis, o vakare grįžus iš darbo, prieš užmiegant tu prisiminsi jį. Tu nebeverksi, tik nusišypsosi, nes prisiminsi pačius gražiausius momentus kuriuos jūs padarėte kartu. Vėliau tu į savo širdį įsileisi naują vyrą, kuris elgsis su tavimi kaip su princese. Nešios ant rankų, bučiuos ir apkabins tik taip kaip moka jis. Kailas bus tik tavo buvęs vyras, kuris nesugebėjo tavęs išlaikyti. Visada prisimink, kad tu ne vienintelė kuri dabar kenčia nuo sudaužytos širdies ir tai yra normalu. Be to, gyvenimas būtų neįdomus. 

***

Praėjus keletai dienų "Nortenberg" mados namai pranešė, kad aš gavau darbą. Buvau laimingiausias žmogus pasaulyje ir pirmą kartą nereikėjo vaidinti džiaugsmo. 

Kelis mėnesius būsiu priklausoma nuo labiau patyrusių dizainerių ir jiems tik padėsiu. Vėliau gausiu savo klientus, o dar vėliau galėsiu kurti savo drabužius ir atidaryti savo parduotuvę. 

Darbą pradėsiu nuo kitos savaitės ir negaliu sulaukti ką man atneš ateitis.