Ta kurios nekenti

Erzinantys broliai

Vos Rose išėjo, pasigirdo skambutis į duris. Nežinau kas šiandien per rytas... Manau žmonėms reikia susiprasti, kad rytais žmonės miega arba ruošiasi dienai, o ne laukia prie durų ateinančių svečių. Šį kartą tikrai net nenutuokiau kas galėtų ateiti. Juk nėra taip, kad aš turiu 10 draugių kurios  nuolat mane lanko, ar gerbėjų kurie laukia prie durų su gėlėmis... O galėčiau.

Kailas pastebėjo, kad aš nesiruošiu eiti prie durų, tad jis garsiai atsidusęs ir akivaizdžiai parodęs savo susierzinimą nuėjo. Aš vis dar stovėjau su maikute kuri beveik siekė mano kelius ir pledu kuris buvo apsupęs mano pečius. Galvojau kaip greičiau galima nubėgti iki viršaus kol į svetainę neužėjo kokia nors dar viena Kailo meilužė. Netrukus pasigirdo vyriškas balsas ir tai nebuvo Kailas. Šis vyras kalbėjo... Su "prieskoniu", sakykim taip. Dabar maniau, kad Kailas turi ne tik meilužę, bet ir meilužį. Man nereikėjo laukti ilgai iki kol abu vyrai atsistojo man priešakį. Kambarys prisipildė vyriško odekolono kvapo ir plačios baltos šypsenos spindesio. 

-Labas rytas.-jis pagarbiai nusilenkė ir pajaučiau kaip mano veidas susiraukia iš nuostabos. 

-Labas rytas ir tau.-stipriau suspaudžiau pledą ant kūno ir toliau stebėjau keistai besielgiantį vyrą.

-Girdėjau tai tu esi ta kuri melžia iš mano brolio pinigus.-jo šypsena iš veido dingo, o rankos kurios prieš tai stovėjo nuleistos, dabar ilsėjosi jo džinsų kišenėse.

-Aha.-linktelėjau, net nekrustelėjus. Jau pripratau prie šio apibūdinimo, jis man nieko nereiškė, nes tai buvo tiesa, kurios aš neslėpiau.-Kiti dar mane vadina Cassidy, bet kam tie vardai!-garsiai nusijuokiau ir nukritau ant sofos. 

-Ne.-pasakė užtikrintai ir atkreipė mano dėmesį.-tau labiau tinka kekšė, kalė, barakūda ir visi kiti kurie apibūdina moteris kurios gyvena su vyru dėl pinigų.

-Oj tik nereikia.-primerkiau akis.-Kailas irgi ne ką geresnis. Susituokė su manim tam, kad galėtų pasiimt mano šeimos banką.-išrėžiau jam į akis kai pajaučiau užverdantį kraują.

-Gerai baikit. Elgiatės kaip paauglės.-įsiterpė Kailas ir piktai į mane pažiūrėjo, lyg viską būčiau pradėjusi aš

-Čia jis pradėjo mėtytis gražiais epitetais, o ne aš.-šokau ant kojų ir išrėkiau.-Kokia teisę turi šitas velnias visai manęs nepažinodamas vadint mane kekše?-išpūtusi akis, mosikavau rankomis ir stebėjau Kailo išlendančią šypseną.

-Žinai kur tu eik?!-taip pat išrėkė Kailo brolis

-Jei tu nenustosi šypsotis, aš spirsiu tau ten kur nesueina.-įsiutusi bandžiau jį pastumti, bet jis net nepasijudino, tik dar labiau išsišepė. Numetusi pledą nuo pečių išėjau iš kambario užkliudydama Kailo brolį pečiu. Kai jis išsižiojo, aš tiesiog iškėliau vidurinį pirštą ir užbėgau laiptais. Nemoku apsakyti kokia įsiutusi aš buvau tuo momentu. Užtrenkiau duris vos įėjusi į kambarį ir garsiai surikau iš pykčio. Paėmusi pagalvę kelis kartus ją patrankiau į sieną ir kambario durims prasivėrus, sviedžiau ją į tą nekaltą žmogų.

-Ah!-suriko nekaltas Monikos balsas ir aš iš kart suklusau.

-Aš tragiškai atsiprašau!-sucypiau ir pribėgau prie jos. Nustūmiau pagalvę į šalį ir priėjusi įsmeigiau į ją akis.

-Nieko tokio,-ji švelniai sukikeno ir pasitvarkė sujauktus plaukus.-Atėjau pranešti, kad pusryčiai pateikti, jūsų jau laukia vidiniame kiemelyje.

-Ah, ačiū,-švelniai nusišypsojau.-dar kartą atsiprašau. 

Monika išėjo, o aš nuėjau ir pasiėmiau pirmą pasitaikiusią suknelę. Užsimoviau ją, pasišukavau plaukus ir basomis kojomis nutipenau iki vidinio kiemelio. Visi žvilgsniai buvo nukreipti į mane, o aš žiūrėjau tik į Kailo brolį. Atsisėdau priešais jį ir aršiai paėmiau peilį vis dar palaikydama akių kontaktą.

-Gerai, šito tau neprireiks valgant sumuštinius.-Kailas tarė rimtai ir ištraukė jį man iš rankų. 

Nieko jam neatsakiau, bijojau, kad nesusivaldysiu. Nužvelgiau stalą kuris buvo pilnas įvairių sumuštinių, gaila, kad nei vienas nekėlė man apetito. Tyliai atsidusau ir paėmiau agurką. Vienintelis jis atrodė ne taip ir blogai. 

-Bandai numest tuos papildomus 10 kilogramų?-kandžiai tarė Kailo brolis atsikąsdamas sumuštinio. Nesuvaldžiusi savo rankų, mečiau agurko gabalą tiesiai jam į veidą. Kailas pervertė akis, bet nieko neatsakė.

-Ačiū, kad vos netapau aklas.-numetė agurką ant žemės. Aš pergalingai nusišyspojau ir iš kart surimtėjau. Reikia nustoti elgtis kaip paauglei.

Suvalgiusi dar kelis gabalėlius agurko stojausi ir ruošiausi eiti, bet Kailas pagavo mano už rankos.

-Tu nejuokauk,-piktai tarė jis,-čia ne pusryčiai.

-Nuo kada tau rūpi ką aš valgau?-kiek sutrikusi paklausiau ir pajaučiau šiurpuliukus pereinant per kūną. Negaliu patikėti, kad Kailui aš nors kiek rūpiu... Nors abejoju. Mūsų santykiai yra ant keistos ribos. Bet koks mano blogas veiksmas, stipriai galėtų pakenkti.

-Cass.-tyliai tarė jis ir nykščiu paglostė mano ranką. AH, kodėl aš negaliu jam atsispirti? Kodėl negaliu ant jo pykti? Juk jis leido savo broliui taip šlykščiai apie mane kalbėti. Mano vyras manęs neapgynė ir net nesiruošė to daryti... Bet aš kvailė, lydausi nuo jo prisilietimų ir pamirštu viską aplinkui. 

-Juk aš juokavau dėl tų kilogramų.-tyliai tarė Kailo brolis, pagalvojęs, kad mane jo žodžiai paveikė. Aš pavarčiau akis.

-Pasiimsiu kažką iš šaldytuvo.-ištraukiau ranką iš Kailo gniaužtų ir išėjau, puikiai žinodama, kad tikrai nieko neimsiu iš to šaldytuvo. Nuėjau į savo kambarį ir pradėjau ruoštis dienai. Nusprendžiau nepersirengti, nes ši suknelė man visai patiko. Reikėjo tik šiek tiek pasidažyti, kad neatrodyčiau kaip laumė. 

Lėtai neskubėdama braukiau akių pieštuką per voką kai kambario durys atsidarė ir Kailo brolis įėjo.

-Žinok jei dar kartą pabandysi mane įžeist, į tavo veidą skris nebe agurkas.-tyliai ir ramiai ištariau. Jo veide pasirodė šypsena.

-Nesureikšmink to ką pasakiau.-pavartė akis ir priėjo arčiau.-Man smagiau gyvent kai aš su kažkuo pykstuosi.-žaismingai sudrebėjo ir nusijuokė

-Keistas žmogus esi, jei tau džiaugsmą kelia tokie dalykai.-pabaigusi piešti liniją, patraukiau pieštuką nuo akies.-Bet aš nepykstu.-nusišypsojau

-Žinau, kad nepyksti.-pavėlė mano plaukus ir aš staigiai patraukiau jo ranką.-Neįmanoma pykt ant tokio nuostabaus žmogaus kaip aš.-papūtė lūpas

-Gerai, užtenka.-suurzgiau.-Buvo malonu susipažinti, Kailo broli.

-Saimonas.-patikslino jis ir pasuko link durų.-Beje tavo akių pravedimai nelgūs.-surėkė prieš išeidamas, o aš paleidau plaukų šepetį į jo pusę ir tyliai nusijuokiau.

///

Žinau, kad dalys nepuikiausios ir gana nuobodžios. Tik noriu į istoriją įvesti kelis naujus veikėjus, nes supratau, kad neužtenka tik Kailo ir Cassidy :))

Nuotraukoje Saimonas.