Ta kurios nekenti

Aš išeinu pati

***

Nauja diena

Vakarykštę mėlynę užmaskavau su makiažu. Prie šviesos vis dar galėjai matyti mėlynumą, bet tai geriau negu nieko. Išėjusi iš kambario ir nuėjusi į virtuvę, padariau tėvams pusryčius ir pažiūrėjau jų dienotvarkę. Tėtis kaip visada važiuos į kliniką, o mama kaip visada nieko naudingo. Palikau juos dar miegančius, nes bent jau tėčiui, tikrai reikėjo ramybės ir poilsio. Nuvažiavusi į darbą ruošiausi eiti į savo siuvimo kambarį, bet pamačiau Kailą.

-Labas rytas.-tariau ir vėl nusisukau. Vis dar pykau ant jo. Dėl visko.

-Tavo visi daiktai buvo perkelti. Dabar tu dirbsi didesniame kambaryje, Elena taip pat persikėlė.-taip pat santūriai atsakė

-Kodėl? Man patiko mano kambarys.-suraukiau antakius

-Ten per mažai vietos.-atsiduso Kailas

-Ar tu tai darai, nes aš tavo žmona kuriai tu nori įsigerinti?-pakėliau antakius ir sukryžiavau rankas. Puikiai žinojau kokį žaidimą jis žaidžia.

-Taip, būtent dėl to.-jis patvirtino ir neleidęs man nieko atsakyti išėjo. Galėjau iš pradžių paklausti kur jis mane perkėlė, nes dabar teks klaidžioti ir ieškoti.

***

Mano naujas kambarys  buvo šviesių spalvų, erdvus. Turėjo didelę spinta drabužiams. Man čia žymiai labiau patiks. Akies krašteliu stebėjau Eleną, kuri pastarasias dienas buvo išėjusi iš savęs. Mes buvome geriausios draugės, tad keista, kad ji taip nuo manęs atsiplėšė.

-Kaip sekasi?-paklausiau jos ir atsisėdau ant sofos. Nežinojau ko dar galėčiau jos paklausti

-Blogai.-tyliai atsakė ir prisėdo šalia. 

-Pasakok.-linktelėjau ir įsipatoginau

-Man pasipiršo.-nuleido akis ir pradėjo žaisti pirštais

-Kadangi nematau ant tavo piršto žiedo, tai suprantu, kad pasakei ne.-linktelėjau ir laukiau kol ji paaiškins

-Mes draugaujam dar tik savaitę, o jis jau nori tuoktis... Tau neatrodo per anksti?-sukryžiavo kojas ir atsisuko į mane. Ši vargšė mergina buvo tokia pasimetusi ir sutrikusi, kad man pasidarė jos gaila. Kaip aš galiu jai duoti patarimus kai aš nieko neišmanau apie santykius? Mano santuoka buvo dėl pinigų ir verslo. 

-Manau turi palaukti.-trūktelėjau pečiais.-Manau jis duos tau laiko ir jei tikrai myli supras. Plius vedybos neturėtų pakeisti santykių. Juk galų gale tai tik popierius ir žiedas ant rankos. Na dar didžiulė šventė... Bet apart to meilė vis tiek lieka meile.-nusišypsojau ir paglosčiau jos virpančią ranką

-Ačiū..-atsiduso ji.-Mano galva dabar sprogsta.-nusijuokė Elena

-Beje, kas jis toks?-pakėliau antakį, prisiminusi, kad aš nepažystu vyro už kurio Elena nori tekėti.

-Gražiausias vyras žemėje.-svajingai atsiduso.-Jo vardas Nathanas. Susipažinome bare.-plačiai nusišypsojo.-Jis dirba savo tėvui kažkokioje mašinų parduotuvėje.-trūktelėjo pečiais.-Pagal namo dydį sprendžiu, kad uždirba nemenkus pinigus.

-El...-giliai įkvėpiau ir iškvėpiau.-Aš pažystu Nathana.-prikandau lūpą prisiminusi kas įvyko vakar

-Kodėl tu tai pasakei, lyg tai būtų blogas dalykas. Juk jis yra šaunus..-pakėlė antakį ir atsistojo Elena

-Jis man vakar sakė, kad nori su manim būti daugiau nei draugais.-nuleidau akis ir pajaučiau kaip karščio banga pereina per kūną

-Tu esi tikra, kad mes kalbam apie tą patį Nathaną?-sudėjo rankas ant klubų ir pradėjo giliai kvėpuoti

-Taip. Esu šimtu procentų tikra.-palinksėjau ir atsidusau kai ji išlėkė iš kambario. Na. To tikrai nesitikėjau. Nathanas yra šlykštus. Kaip jis gali šitaip elgtis?

Kad užmirščiau šį įvykį pradėjau siūti. Jau buvau smarkiai atsilikusi nuo plano, tad teks dvigubai padirbėti.

***

-Ką tik išsiskyriau su savo vaikinu.-po valandos grįžo Elena su bjauria nuotaika

-Nepergyvenk dėl to. Jei jis būtų tave mylėjęs, tai nebūtų bandęs manęs merginti. Galų gale, pažvelk į teigiamą pusę. Tu pamatei koks jis iš tiesų yra žmogus. Juk geriau išsiskirti santykių pradžioje.-švelniai nusišypsojau Elenai

-Tu teisi. Tu esi šimtu procentų teisi, bet tai nekeičia to, kad man labai nėra nuotaikos.-ji atsiduso ir patempė lūpą. 

-Mielai dabar su tavim pabūčiau ir išgerčiau kavos, bet pati žinai, kad privalau dirbti. Suknelės pačios nepasisiųs.-trūktelėjau pečiais ir dar kartą jai nusišypsojus, panirau į darbą. Šiandien turėjau pilnai pasiųti kelias sukneles. Nekenčiu kai reikia skubėti, tada dažniausiai pridarau klaidų ir kelis kartus reikia ardyti jau padarytas siūles. Dabar galiu tik pasvajoti apie ramų darbą, laisvą grafiką ir atostogas. Pajutusi kaip sugurgia pilvas nežymiai susiraukiau. Jau trys valandos, o aš nieko nevalgiau nuo ryto. Tai nėra geras ženklas. Nuo stalo pakėliau dar su smeigtukais susegtą, ryškiai rusvos spalvos suknelę, ir sulenkusi ją padėjau ant tuščio stalo. Per petį persimečiau rankinę ir išėjau iš darbo kambario. Netoliese yra kavinukė, ten nusipirksiu salotų. 

Pasakiusi padavėjai savo užsakymą, padaviau pinigus. Jai ištiesus balintą kavą su salotų dėžute, aš maloniai šyptelėjau ir paėmiau. Ėjau prie laisvo staliuko kai pamačiau sėdintį Saimoną ir dirbantį prie kompiuterio. Nusišypsojau jam praeidama, bet jis žinoma neleido man taip ramiai praeiti. Prisėdau šalia.

-Labas.-nusišypsojau ir nuėmiau plasmasinį dangtelį, nuo salotų indelio.

-Sveika.-jis taip pat nusišypsojo ir sekė kiek vieną mano žingsnį

-Kažkas atsitiko?-supratusi, kad jis žvilgsnio nenutrauks, paklausiau

-Ne, nieko.-papurtė galvą.-Tiesiog esu laimingas, matydamas tave.

-Kodėl?-suraukiau antakius,-nesitikėjai, kad gyvensiu po vakarykščio smūgio į galvą?-pakreipiau galvą

-Ah.. Tiesa, visai apie tai pamiršau.-jis nusuko akis, pasijutęs nepatogiai

-Gal malonėsi paaiškinti man, kas ten vakar įvyko?-paklausiau ir įsidėjau vištienos gabaliuką į burną

-Kailas pajuto kompetenciją. Argi gali jį kaltinti dėl to, kad pavydi?-pažvelgė man į akis

-Taip galiu.-patvirtinau ir pajaučiau kaip užverda pyktis.-Jis neturi teisės kelti pavydo scenų. Techniškai mes nebeesam kartu.-papurčiau galvą.-Aš neįsivaizduoju kas dedasi jo galvoje, jei jam jo veiksmai atrodo pateisinami.

-Na, jis vyras kuris pamatęs kaip jo mylima moteris flirtuoja su kitu, sumanė iškrėsti kvailystę.-pilnai pateisindamas Kailo elgesį, galva linksėjo Saimonas

-Jei jis būtų mane mylėjęs, jis nebūtų išvažiavęs. Jis nebūtų liepęs pasirašyti skyrybų dokumentų. Jis nebūtų manęs apkaltinęs išdavyste, kai pats davėsi su kuo norėjo.-pro sukąstus dantis išrėžiau.

-Cassidy, raminkis.-jis griežtu tonu paliepė

-Negi tu tikrai liepsi man nusiramint?-nusijuokiau ir dar labiau suspaudžiau kumščius.-Negaliu patikėt, kad tu jį gini. Po visko ką jis padarė, tu vistiek matai tik gėrį... Gal dėl to jis mano, kad toks jo elgesys yra normalus... Tikriausiai tu ir paskatinai jo tokį elgesį.-papurčiau galvą

-Cassidy, nepamiršk, kad aš vis dar esu tavo bosas. Mes galime būti draugais, bet tokio tavo elgesio netoleruosiu.-labai ramiu tonu jis pasakė.

-Ką padarysi, atleisi?-pasilenkiau prie jo ir pažvelgusi į jo akis, prisimerkiau.-Kailas niekada to neleistų.

-Kailas turi dar 3 kompanijas kuriomis turi rūpintis. Ši yra ketvirtoji ir mažiausiai jam svarbi. Jis neturi čia žodžio, mažute. Tad jei norėsiu, atleisiu tave, kad ir čia.-pasipūtėliškai pakėlė savo smakrą.

-Tu manim nemanipuliuosi.-papurčiau galvą ir atsistojau.-Aš išeinu pati.-šaltu tonu pasakiau ir dingau iš kavinės.