Ta kurios nekenti

Nauja pradžia

Drebančiomis rankomis suvedžiau Karlo vardą ir pavardę į internetą. Man prieš akis pasipylė 100 straipsnių apie jį ir jo naująją sužadėtinę... Rose Widensburg. Mano geriausią draugę.
Akys prisipildė ašarų, o viduje buvo tūkstančiai emocijų. Kaip jis galėjo mane pakeisti? Susižadėti su kita, o paskui vėl grįžti? Ar tai aš jį suviliojau? Gal jis tik norėjo man pasakyti, kad viskas tikrai baigta? Aš kvailė. Kaip visada aš esu ta kuri susimauna.
Apsirengiau pirmus pasitaikiusius drabužius ir vis dar kūkčiodama vaikščiojau po kambarį. Netrukus duše vanduo nebebėgo. Prireikė kelių minučių, kad Kailas išeitų iš vonios. Ačiū dievui jis buvo apsirengęs. Būtų nemalonu išspirti jį iš namų pusnuogį.
Kailas pamatęs mane nesuprato kas vyksta. Žinoma, jis net neįsivaizduoja ką aš prieš kelias minutes pamačiau.
-Tu man žadėjai pasakyti apie sužadėtuves?-aprimusi paklausiau
-Cassidy, tu turėjai sužinoti ne taip.-jis atsiduso ir užsidengė veidą rankomis.
-Tikrai?-nusijuokiau.-Velnias.-papurčiau galvą
-Tai tik dėl verslo. Aš jai nieko nejaučiu.-pradėjo teisintis jis
-Ir aš turėčiau su tuo susitaikyti?-pakėliau antakius
-Ne, aišku ne.-jis atsiduso supratęs, kad nemenkai įklimpo į bėdą.
-Ar aš esu naivi tikėdamasi, kad viskas bus nutraukta?-pažvelgiau į jį ir atsirėmiau į sieną. Man reikėjo paramos, kad nenukrisčiau.
-Cass, aš negaliu, suprask.-jis suspaudė kumščius ir priėjo prie manęs
-Tada ir aš negaliu.-tariau tyliai ir suspaudžiau lūpas.-Tu pasirinkai.-nuleidau akis ir stengiausi sulaikyti ašaras.
-Aš nežinojau, kad viskas taip bus, Cassidy. Aš atėjau čia, kad tau viską paaiškinčiau.-paėmė mano ranką, bet aš ją iš kart patraukiau
-Taip, tai mano kaltė.-nusišypsojau.-Kaip visada.-linktelėjau ir išėjau iš kambario į virtuvę.
-Tu nekalta. Aš kaltas, kad nepasakiau anksčiau.-nusekė mane iš paskos.
Aš atsisėdau ant sofos ir bandžiau surinkti savo mintis. Ką daryti?
-Ką tu žadi daryti?-paklausiau jo
-Pagyventi su Rose tiek kiek man ji bus naudinga ir nutraukti.-tvirtai atsakė jis
-O aš? Sedėsiu ir lauksiu?-pakėliau antakį.-Kailai, kiek tu laiko žadi su ja būti?
-Daugiausiai metus. Juk pati žinai kaip viskas vyksta. Sužadėtuvės, vestuvės apsimestinis laimingas gyvenimas.
-Vestuvės?-vėl akyse pasirodė ašaros.-Juk mes esame vede?
-Aš nunešiau dokumentus į teismą. Mes esame išsikyrę.-Kailas nuleido galvą ir įsmeigė akis į žemę
-Kada?-trūkinėjančiu balsu paklausiau.-Juk dokumentai turėtų būti pasenę..
-Cass, juk tu pati norėjai skirtis. Tu nan pati tai sakei.
-Jo..-nusijuokiau supratusi kaip viskas yra beviltiška. Atsistojau nuo sofos ir nuėjau prie lauko durų.-Kailai, išeik.
-Ne, kol mes visko neišsiaiškinsim aš niekur neisiu.-tvirtai atsakė
-Nėra ko aiškintis. Jei aš nesu tavo pirmas pasirinkimas, nebūsiu ir antras. Jei manai, kad aš tavęs lauksiu kol tu dulkinsi kitą merginą, tai tu stipriai klysti. Man užtenka.-aš atsidusau ir užverčiau galvą.-Aš nebenoriu tokio gyvenimo. Viskas pasibaigs šiandien.
-Cassidy, neleisiu tau šitaip elgtis.-jis priėjo arčiau manęs, bet man neberūpėjo.
-Nugyvenk ilgą ir prasmingą gyvenimą su mano geriausia drauge Rose.-lėtai nusišypsojau ir atidariau duris. Nedaviau jam kito pasirinkimo kaip tik išeiti. Nenorėjau jo matyti ir girdėti. Noriu išvažiuoti iš čia ir jį pamiršti. Jis ir taip padarė pakankamai žalos.
***
Vakare grįžo tėvai. Jie matė mano raudonas nuo verkimo akis, keistą aprangą ir šimtus panaudotų servetėlių. Privalėjau jiems viską paaiškinti, nes kitaip jie nesuprastų dėl ko aš išvažiuoju. Man reikėjo jų pritarimo, norėjau tik to.
Mama nors kartą gyvenime iš tiesų mane palaikė ir jautė gailestį. Ji matė kaip stipriai man skauda. Tėtis elgėsi kaip... tikras tėtis. Jaudinosi dėl manęs, nors tai aš dėl jo turėčiau jaudintis. Paliksiu jį ramia širdimi, nes gydymas greit pasibaigs ir tikriausiai jis pagys. Jis nusipelnė ramaus gyvenimo, po visko kas įvyko.
***
Po savaitės.
Mano daiktai buvo supakuoti į dėžes. Iš Los andželo persikraustau į San Franciską. Tai nėra labai toli, nes jei nutiks kokia bėda mano tėvams, galėsiu grįšti per 6 valandas. Išsinuomavau mažą butą, jis nėra puikiame rajone, bet neturiu pinigų geresniam. Galbūt kadanors, kai situacija pagerės susirasiu kažką geriau.
Prieš išeidama atsisveikinau su tėvais. Man ir taip buvo be galo skaudu, tad laiko netempiau. Mano mamos draugė gyvenanti San Franciske jau laukė manęs prie namo. Ji man padės apsigyventi.
Mano telefonas buvo išjungtas jau kuris laikas. Kailas vis skambino ir rašė. Jis pats viską sugadino, bet šį kartą aš nebenoriu bandyti iš naujo.
Pasisveikinau su Andželika, mamos drauge ir pradėjome važiuoti.
-Taigi Cassidy, kodėl sugalvojai išsikraustyti?-nekaltai paklausė Andželika
-Na...-kiek pagalvojusi tariau,-norisi kažko naujo.
-Eh, pažystamas jausmas.-palinksėjo ji
-Ir jūs kažką pakeitėte?-nusišypsojau
-Taip. Pakeičiau viską. Nieko nesakiusi tėvams išvažiavau į kitą šalį ir pradėjau gyventi kaip noriu. Buvo sunku, bet buvo verta.
-Aš irgi taip norėčiau.-tariau užsisvajojusi.-Norėčiau, kad viskas būtų taip kaip noriu aš.
***
Po 5 mėnesių
Gyvenimas San Franciske tikrai mane pakeitė. Gyvenu rajone kuriame sunku rasti gerų žmonių. Visi pikti, kažkuo nepatenkinti, amžinai ieško problemų. Stengiausi būti gera kaimyne, tad nekėliau problemų ir tyliai gyvenau.
Dirbu per 2 darbus. Viename esu viešbučio kambarinė. Tai tikrai nėra svajonių darbas ir nuo jo man velniškai skauda nugarą. Antrame esu padavėja. Dirbu naktiniame klube kur ilgos vaikinų rankos dažnai nuklysta ten kur negalima. Pagal taisykles aš nieko negaliu sakyti, juk "klientas visuomet teisus". Kenčiu ir apsimetu, kad viskas yra gerai. Nors viduje meldžiu, kad viskas pagerėtų... Greitai pagerės.
Daugumą pinigų siunčiu tėvams, o pati vos suduriu galą su galu. Verčiuosi per galvą ir vistiek nieko neišeina... O bus dar sunkiau kai turėsiu rūpintis nebe tik savimi... Aš laukiuosi.
Taip bėgau nuo praeities, o vis dėl to su savimi turiu didelę dalį jos. Tas mažas angeliukas man primena jį. Bet iš gerosios pusės... Tamsius laikus aš priverčiau save pamiršti.
Kalbant apie Kailą... Interente niekas nerašė apie jo vestuves, Rose visur minima kaip jo sužadėtinė. Vis dėl to neturiu jokių vilčių. Senai supratau, kad mums nepakeliui.
///////
Sveiki visi!!!
Sugalvojau ir vėl su jumis pasišnekėti!
Kaip matot, dažnai darau "laiko šuolius", noriu žinot ar jūsų jie neerzina. Žinau kad ne visi nori rašyt komentarus, bet prašau nors vieno žodelio :D tai dėl jūsų gerovės :))))
(nepamirškit pa'vote'int!)