Ta kurios nekenti

Jis nepasirodys

Šiandien apsivilkau figūra aptempiančius drabužius, norėjau, kad nuotraukose kurias darys fotografai, būtų aiškiai matomas mano nėštumas. Pasidažiau žymiai ryškiau nei įprastai, o plaukus susigarbanojau didelėmis garbanomis. Iš manęs interviu ims mano namuose, tad nuo pačio ryto namuose sukasi vis skirtingi žmonės. Svetainė turėjo būti paruošta fotografijoms.
Nusileidusi į apačią pajaučiau jaudulį. Supratau, kad tai bus žymiai sunkiau negu maniau. Prabilti apie asmeninį gyvenimą ir dar meluoti... Praėjo per daug laiko, kad tai būtų man natūralus dalykas. Kol visos šios mintys sukosi mano galvoje, aš stovėjau ir šypsojausi prieš fotografą.
Fotosesijai pasibaigus žurnalistė su dideliu džiaugsmu pradėjo klausinėti apie mano gyvenimą.
-Cassidy, iš viešumos buvai dingusi beveik trims metams. Ką veikei visą šį laiką?
-Ah..-prieš prabildama susimąsčiau.-Prieš 3 metus man buvo labai sunkus laikotarpis. Skirybos, depresija, tėvo liga ir dar daug kitų prisidedančių dalykų kurie neleido man gyventi normalaus gyvenimo. Bandydama "pagyti" pasinėriau į darbą. Siuvau drabužius ir sakau nuoširdžiai, tai buvo patys geriausi metai mano gyvenime. Nuo mažens norėjau būti siuvėja ir kurti drabužius, po tiek metų pagaliau pavyko įgyvendinti savo svajonę. Vėliau taip susiklostė aplinkybės, kad turėjau mesti šį darbą... Ir išsikrausčiau iš Los Andželo, ieškojau laimės svetur. Ten vėlgi dirbau, aišku, ne tokį man mylimą darbą, bet nesiskundžiu.-švelniai nusijuokiau.-Pastojau ir dabar esu 5 mėnesį nėščia. Gaila, bet su vaiko tėveliu išsiskyrėme netrukus po pastojimo. Neskaitant to esu pati laimingiausia moteris pasaulyje.-plačiai nusišypsojau
-Na, jūs tikrai švytite.-pagyrė žurnalistė
Visas interviu praėjo greitai. Kai kurias detales žinoma nutylėjau arba truputį pakeičiau. Niekas juk nenori išgirsti, kad būdamas susižadėjęs Kailas, užstatė man vaiką. Arba, kad aš dirbau viešbutyje ir klube. Galbūt kada nors ateityje išdrįsiu atsiverti ir parodyti kitą to prabangaus pasaulio pusę.
Visi žmonės buvę namuose išėjo, o aš nuėjau persirengti į patogesnius drabužius.
Interviu išeis rytoj, pagal mano paliepimą. Noriu, kad kuo greičiau visas pasaulis mane prisimintų... Dar labiau, noriu, kad mane prisimintų Kailas. Taip, aš dar jo nepamiršau ir dėl to savęs nekenčiu. Ar kadanors jį pamiršiu? Gal kai tikrai žinosiu, kad jo nebeturėsiu. O dabar, kai dar yra vilties aš... nepasiduosiu? Nuo kada aš vėl pradėjau jo norėti? Juk žadėjau slėpti nėštumą, jam nieko nesakyti, o dabar ruošiuosi lipti jam ant kaklo. Ar aš išprotėjau?
***
Praėjo visa diena po interviu, bet aš nesijaučiau gerai. Ryte atsikėlusi pradėjau gailėtis to ką pasakiau. Taip, aš atkreipsiu Kailo dėmesį, bet jei jis yra laimingas su Rose? Kas bus jei sugriausiu jo gyvenimą? Kodėl viskas negali būti paprasta?
Visą dieną pragulėjau lovoje. Pirmą kartą per 5 mėnesius iš tiesų jaučiausi prastai. Mane pykino ir kamavo migrena. Mama mane slaugė ir nešė vandenį.
-Cass, pas tave yra svečių.-ji tyliai įėjusi į kambarį pasakė. Gulėjau tamsiame kambaryje ir bandžiau užmigti, bet sunkiai sekasi.
-Aš negaliu išlipti iš lovos.-sušnabždėjau ir atsidusau. Nekenčiu galvos skausmų, tai šlykščiausias dalykas pasaulyje.
-Viskas gerai, aš ilgai nebūsiu.-pasigirdo vyriškas balsas kuris skambėjo visai kaip Kailo. Jei dabar jausčiausi gerai tai šokčiau iš lovos ir bėgčiau ruoštis. Bet dabar net pajudėti negalėjau.
-Labas Cassidy.-jis įėjo į kambarį ir uždarė duris
-Labas.-sukaupusi jėgas tariau ir pabandžiau atsisėsti, bet vos pabandžius suspaudė galvą.
-Ei, atsargiai.-jis pripuolė prie lovos ir paėmė mano ranką. Kelias minutes stojo tyla. Jis žiūrėjo į mane, o aš į jį. Taip buvau pasiilgusi jo veido... Kaip ir visada. Kiek vieną kartą kai mus skiria didelis laiko tarpas, jį pamačiusi noriu verkti. Tai laimės ašaros.
-Kaip jautiesi?-paklausė susirūpinęs Kailas
-Jei pasakyčiau, kad gerai, patikėtum?-švelniai nusijuokiau ir pastebėjau kaip jo lūpų kampučiai pakyla
-Tu manęs neapgausi.-jis paėmė mano ranką ir ją spustelėjo.-Skaičiau tavo interviu.-jis kiek surimtėjo
-Ir?-paklausiau.-Nieko blogo juk nepasakiau.
-Ne, bet pasakei kitų dalykų.-jis paleido mano ranką ir atsitraukė
-Kokių?-paklausiau sutrikusi
-Kad tu laukiesi.-pažvelgė man į akis.-Ir jei aš neklystu, vaikas mano.
-Tai nesvarbu.-papurčiau galvą.-Tu dabar turi rūpintis savo sužadėtine.-išspaudžiau šypseną
-Atsakyk Cassidy.-jis rimtai tarė
-Vaikas ne tavo.-pasakiau tvirtai ir pajaučiau didžiulį gumulą gerklėje. Ašaros jau beveik riedėjo veidu, ačiū dievui buvo tamsu.
-Tai tu išvažiavus į kitą miestą ir iš kart sugulei su svetimu vyru?-šiek tiek įsiutęs Kailas paklausė
-Taip.-nieko nelaukusi atsakiau ir bandžiau suvaldyti emocijas.-Kailai, eik. Tavęs laukia Rose.-užsimerkusi ir užsitraukusi paklodę pasakiau. Nebenorėjau jo čia. Man per sunku kęsti jo žvilgsnį.
-Aš išeisiu, bet negalvok, kad patikėsiu tavo melais. Aš puikiai tave pažįstu ir žinau, kad tu ne tokia.
Ah, Kailai... Kodėl tu viską taip apsunkini? Kodėl negali dingti iš mano gyvenimo? Nebesirodyti man akyse ir gyventi toliau? Kodėl tu grįšti ir sujauki mano mintis...?