Ta kurios nekenti

Pykčiai ir ašaros

Aš ir Kailas, tylėdami nusileidome liftu. Nežinau kaip jis, bet aš jaučiausi nesmagiai. Galvoje vis kirbėjo mintis, kad aš jam buvau tik nuotykis. Tik gabalas mėsos kurio jis norėjo vienam kartui. Ar tai iš vis ką nors reiškia? Ar aš turiu teisę pavydėti, rėkti, prieštarauti? Net gi dabar aš tik stoviu nuleidusi galvą ir skaičiuoju sekundes kada galėsiu išeiti. Visi atrodo, kad mane smerkia. Negi jie žino kas vyko jo kabinete? Ar jie kaip ir jo asistentė, galvoja, kad esu tik jo kekšė. Jis registratūroje kalba su žavia brunete, kuri akivaizdžiai su juo flirtuoja, o jis mėgaujasi. Praradusi kantrybę aš išėjau iš pastato ir žingsniavau per lietų nežinia kur. Man nebuvo šalta. Iš tiesų net nejaučiau tų šaltų lašelių. Už tai jaučiau nusivylimą savimi ir pyktį verdantį viduje.

-Ką tu čia sugalvojai?-iš niekur nieko atbėgo Kailas ir sugriebė man už rankos, taip mane sustabdydamas. Jis buvo permirkęs lietuje, kaip ir aš.

-Man nusibodo.-šaltai atsakiau ir patraukiau jo ranką.

-Kaip tai suprast?-jis atsiduso ir susigriebė už galvos

-Ką?-nusijuokiau laikydama visas emocijas savyje

-Tavo nuotaikų kaitą. Prieš 10 minučių buvai visa meili ir šilta, o dabar vaidini kažkokią įsižeidusią princesę.-išrėžė Kailas

-Na nežinau. Galbūt tu nepastebėjai, bet aš nesu mergina kuri atsiduoda visiems ir visada. Aš turiu vertybes ir jausmus. Būtent dabar aš jaučiuosi taip lyg tau buvau tik dar viena mergina tavo sąraše. Tai buvo klaida, tai ką mes padarėm buvo klaida.-ramiu balso tonu kalbėjau. Jaučiau kaip ašaros renkasi akyse ir kaip šaltis skverbiasi pro drabužius. Norėjau tik grįžti pas tėvus ir daugiau niekada nepalikti jų namų.

-Ir tu tai supratai tik pasimylėjusi su manim?-nusijuokė jis.-Keista, kad šios mintys tau neatėjo į galvą prieš tai. Juk tu čia važiavai tik tam, ar ne? Tu pati mane suviliojai.-priėjo visai arti ir pažiūrėjo man į akis. Viena ašara nusirideno veidu ir supratau, kad esu kalta tik aš. 

-Na taip. Važiavau aš iš tiesų tik dėl to.-linktelėjau pritariamai.-Dabar visi tavo darbe mano, kad aš esu viena iš tavo paleistuvių. Nuostabiausia diena per visą mano gyvenimą.-suplojau rankomis ir nusivaliau šlapią veidą. Nebenorėjau matyti jo akyse, tad apsisukau ir nužingsniavau link gatvės. Turi būti nors vienas taxi. Kažkas turi atvažiuoti ir mane išgelbėti iš šitos painiavos. 

Stovėjau ir laukiau, kol lietus mane visiškai išmaudė. Riedančios ašaros degino skruostus ir dar labiau plėšė širdį. Negalėjau apsispręsti ką jaučia mano širdis. Ar aš gailiuosi? Ne. Visiškai ne. Ar norėčiau, kad viskas būtų įvykę kitaip? Žinoma. Kailo švarkas gulėjo man ant pečių, o jo kvapą vis dar galėjau užuosti. Papūtus stipriam vėjui, vienintelis daiktas kuris mane dengė nuo lietaus, nuskrido tolyn. Visoje gatvėje aš buvau viena ir dar kelios pravažiuojančios mašinos. Tikriausiai atrodžiau kaip išprotėjusi. Išsitraukiau telefoną ir nutariau paskambinti tėčiui, jis ras žmogų kuris mane parveš namo. Lietus trukdė rinkti numerį, bet kai buvau beveik baigusi prie manęs privažiavo mašina. Tai buvo Kailas. Žinoma galėčiau išsigelbėti ir įlipti, bet buvau per daug įsižeidusi. Jis mane pažemino ir sumenkino. Padarė tai, ką moka geriausiai. Nusisukau nuo mašinos ir nerodžiau jokio susidomėjimo. Lietus pamažu rimo, tuoj gatvės vėl prisipildys žmonių. Jei mane pamatys ir nufotografuos, prižadu, pati išsikasiu sau duobę.

-Lipk į mašiną. Tu esi mano žmona ir viešumoje turi elgtis kaip tokia. Pilni kampai paparacų, o tu ožiuojiesi kaip 5 metų vaikas.

-Darau tai tik dėl to.-ištariau tyliai ir įlipau į mašiną.-Nuvešk mane į tėvų namus.-nusukusi veidą į langą pasakiau

-Ne. Aš išėjau iš darbo ir permirkau lietuje ne tam, kad palikčiau tave pas tėvus, o pats grįžčiau namo.

-Ah, lyg tau rūpėtų.-pavarčiau akis.-Negi tikėjaisi, kad grįžusi namo aš įlipsiu į tavo lovą ir vėl tave suviliosiu? Nekaltas avinėlis.-sukryžiavau rankas ir suspaudžiau lūpas. Jei jis dabar nevairuotų tai aš tikrai jam trenkčiau. 

Namo parvažiavome per 5 minutes, nes įsiutęs Kailas vairavo lyg pamišęs. Išlipau iš mašinos ir nuskubėjau į namo vidų. Mano oda lipo nuo lietaus, drabužiai buvo permirkę, o plaukai smirdėjo. Vienintelis galvoje esantis dalykas - šiltas dušas. Užbėgau laiptais ir įėjau į kambarį. Palikau šiek tiek praviras duris, tam, kad Monika žinotų, jog aš grįžau. Tikiuosi išėjusi iš dušo jau turėti šiltus pietus ant stalo. Vonioje nusivilkau drabužius ir sumečiau juos į skalbinių dėžę. Pasileidau šiltą dušą ir po juo palindau. Nuostabu... Kūnas atsipalaidavo ir pradėjau pamiršti kas įvyko šiandien. Nenorėjau prisiminti nieko, apart Kailo bučinių ir kūno. Tie jausmai kuriuos jam jaučiau tada, buvo kažkas ko niekada nesu jutusi. Aš tik mergina kuri neturėjo patirties su vaikinais, ypatingai vyrais. Nuo vaikystės buvau atsidavusi mokslams ir menams. Baigusi mados dizainą privalėjau jį pamiršti, nes turėjau susituokti. Pilnai pasinerti į žmonos vaidmenį. Nuolatos apsipirkinėti, leisti laiką su draugėmis ir pataikauti vyrui. Dabar jau yra 21 amžius, bet mano tėvams atrodo, kad merginos dalia yra būti namų šeimininkei. Pagal juos vyrui moters reikia tik tam, kad jis turėtų kažką kas gražiai atrodytų nuotraukose, o grįžus namo pasitiktų lovoje. Jei galėčiau kurti drabužius ir sukurti savo drabužių liniją, būčiau laimingiausia pasaulyje. Man nebūtų svarbu net tai, kad esu ištekėjusi už vyro kurio nemyliu.

Išjungiau vandenį ir apsirengiau švarius apatinius ir šiltus drabužius. Išėjau iš kambario ir nusileidau laiptais į apačią. Jaučiau kaltės jausmą dėl to kaip kalbėjau su Kailu prieš tai. Tikrai pasikarščiavau, reikia atsiprašyti. Ėjau link jo darbo kambario ir meldžiausi, kad jis man atleistų. Nenoriu vėl grįžti į startą, kur mes vienas kito nekenčiame ir net nekalbame. Pabeldžiau į kambario duris ir nesulaukusi atsako įėjau. Jis kaip tik ėjo prie durų. Naujas, švarus kostiumas. Sutvarkyti plaukai ir rūstus veidas.

-Aš noriu atsiprašyt.-uždariau duris ir jas užrėmiau nugara.-Žinau, kad pasikarščiavau ir pasakiau daug dalykų kurie nėra tiesa. Aš dėl nieko nesigailiu ir jei galėčiau atsukti laiką, to nedaryčiau. Tuo metu buvau pasimetusi pati savyje. Visi į mane žiūrėjo kaip į prostitutę ir pati galiausiai pasijaučiau kaip tokia. Suabejojau tavo jausmais ir norais. Galų gale tavo žodžiai tikrai mane įskaudino ir pradėjau elgtis kaip mažametis vaikas.-nuleidau akis ir prikandau lūpą.-Aš suprasiu jei tu nenorėsi daugiau su manim kalbėti.-giliai įkvėpiau ir užsimerkiau pajutusi jo šiltus pirštus ant mano veido. Pakėliau akis ir jo lūpose išvydau šypseną. Jis priėjo arčiau ir mane pabučiavo. Ahhh.. Vėl tie šiurpuliukai.