Įslaptinta (Baigta)

5

Iš pradžių išbandžiau mašiną. Ir ji veikė kuo puikiausiai. Dar šiek tiek pavažinėjus pasukau link vietos kur vyks lenktynės.
Čia jau buvo pilna žmonių ir sportinių mašinų. Mano akys pagavo vaikiną kurį mačiau nuotraukose. Andajus. Privažiavau prie mašinos ant kurios kapoto vyko lažybos o prie jos stovėjo lenktynių organizatorius.
-Užregistruok ir mane,-sušaukiau jam. Jis atsisuko ir pasižiūrėjo į mane su pašaipia šypsena.
-Nebent į lovą gražuole,-panašu kad anonimiškai ir gražiuoju neišeis susitart.
-Dar bent žodis ne į tema ir aš nupjausiu tavo mažą kotą,-jis tik dar labiau išsišiepė.
-Kas tu tokia kad man grasintum kekšyte,-o dabar jau aš išsišiepiau.
-Nežinau ar tau girdėtas vardas Deabrua bet jei neužsičiaupsi sudeginsiu kai miegosi,-mačiau kai jo veide atsiranda nuostaba o poto vėl šypsenėlė.
-Manai patikėsiu? Jei taip tai aš kempiniukas plačiakelnis,-juokingiausias dalykas tai kad aš esu nužudžius vieną iš jo pakalikų ir palikau į širdį susmeigtą peilį su užrašu „nepamiršk grąžint skolų D" tai buvo užsakymas pagazdint jį bet dabar galiu tuom pasinaudoti.
-Tas peilis su užrašu buvęs Mato širdį susmigs į tave,-išsišiepiau pamačius jo išgastį.
-Iš kur žinai?-jisai buvo tikrai įsiutęs.
-Pati jį ten ir palikau.
-Gerai tebūnie. Tikiuosi žinai kad dalyvavimas mokamas.
-Manau apsieisim be mokesčio nes tu mane supykdei.
-Nieks be mokesčio nedalyvauja,-mečiau jam pinigus o jis tik išsišiepė.
-Gali važiuot prie starto, lenktynės už dvidešimt minučių,-jam tai paskius ilipau į mašiną ir nuvažiavau prie Andajaus mašinos. Jis pamates mane atsisuko o aš tik mirktelėjau. Išlipau iš mašinos ir atsisėdau ant kapoto. Po kelių sekundžių priėjo Andajus.
-Ką tokia gražuolė čia veikia?
-Ruošiasi visus nugalėt,-nusišypsojau jam netikra šypsena.
-Dėje bet nieko neišeis lenktynes visada laimiu aš,-savimyla,- Bet jei norėsi galėsim pasilinksmint po lenktynių kad pakelt tau nuotaiką po pralaimėjimo,-jis išsišiepė aiškiai nužiūrinėdamas mane.
-Jei kam ir reiks prasilinksmint po pralaimėjimo tai tik tau,-šyptelėjau ir ilipau į mašiną mačiau kad jis susinervavo o tai man patiko.
Prieš mus išėjo mergina ir paskelbė startą. Visi pradėjo važiuot o Andajus pirmas. Po poros sekundžių jį aplenkiau. Nors ir senai vairavau igudžių nepraradau. Lenktynės nebuvo sunkios ir jas laimėjau. Andajus buvo labai susinervines o tai man patiko. Atsiėmiau pinigus ir išvažiavau paskui jį. Aiškiai mačiau kad jis pastebėjo kad yra sekamas, bet nebandė pabėgti. Atvirkščiai jis sustojo prie šviesoforo, išlipo iš savo mašinos ir atėjo iki mano. Aš taip pat išlipau.
-Manai kažkokia kalė gali mane pažeminti?-jis rėkė ant manęs.
-Kažkokia kalė ne, bet aš taip,-aš tik šypsojausi kaip ir visada. Jis dar labiau įsiuto ir mojosi man trenkti kai aš pasilenkiau ir iš bato išsitraukiau pistoletą.
-Kadangi mane ižeidei tai mirsi lėtai ir skausmingai.
-Kas tu tokia kad man grasintum?
-Aš Deabrua o tu mano užduotis,-tai pasakius jo akyse pamačiau išgastį. Tai aišku visi manęs bijo. Užtaisiau šautuvą ir šoviau jam į koją. Jis susiėmė už kojos ir pradėjo vartytis iš skausmo. Tada šoviau į kitą koją. Jis pradėjo klykt ir keiktis. Jis jau suprato kad jo givybė mano rankose.
-Prašau padarysiu bet ką tik palik mane ramybėje. Sumokėsiu dvigubai daugiau,-jis jau nebelaikė ašarų.
-Nieko asmeniško. Tu tik dar vienas užsakymas kuriuom turiu pasirūpinti.
Tai pasakius paleidau paskutinę kulką jam į galvą. Nutempiau jį į jo mašinos bagažinę ir paskambinau Drėjui. Po poros minučių atvažiavo mašina su dviem vaikinais. Vienas sėdo už vairo Andrėjaus mašinoje ir nuvažiavo link būstinės. Tuomet atsisukau į antrą vaikinuką ir atpažinau jį. Jam aš palikau saugot savo motociklą. Nusišypsojau o jis išsigandes žiūrėjo į mane.
-Tai važiuosi ar toliau spoksosi?-paklausiau besijuokdama. Jis tik greit ilipo į mašiną ir nuvažiavo o aš iš paskos.
Po dešimt minučių buvom sandėlyje. Pirmiausiai nuėjau pas Drėjų.
-Na ką dar vienas darbas padarytas,-vos pamates mane pasakė jis. Aš linktelėjau ir atsisėdau ant kėdės šalia rašomojo stalo.
-Nežinau ar gera mintis buvo palikti motociklą Benui. Dauk kas jo nemėgsta jis čia naujokas.
-Jis labai baikštus,-nusijuokiau bet ir susimasčiau,-gerai Drėjau dėkoju už pagalba.
-Aš tau visada padėsiu velniuk,-jis nusišypsojo ir priėjes pabučiavo į skruostą. Išėjus iš jo kabineto patraukiau link garažų. Iėjus pamačiau tai ko niekad nebūčiau isivaizdavus tas jaunas vaikinukas Benas klupojo ant žemės prie mano motociklo ir verkė. Susidares skersvėjis išlupo duris man iš rankų ir trenkė jas uždarydamas. Banas krūptelėjo ir atsisuko į mane. Mačiau kad jis rankoje laikė peilį. Jo akys buvo raudonos nuo verkimo ir kupinos baimės. Aš tikrai nieko nesuprantu. Ar jis susižeidė? Pradėjau eiti prie jo o jis nuleido akis į peilį ir kažką kartojo sau po nosim. Priėjus arčiau supratau kad jis atsiprašinėjo.
-Kas buvo?- ramiai paklausiau tikėdamasi kad ir jis biški nusiramins bet jis tik dar labiau pradėjo verkti. Dabar pastebėjau kad jis visai jaunas ir ką tokio amžiaus vaikinas veikia mafijoje.
-Aš... Aš nesugebėjau.... -tuomet pastebėjau kad motociklo padanga buvo perpjauta.
-Kieno tai darbas,-tiesiog paklausiau
-Aš... Aš nežinau,-kukčiojo jis
-Kai grįžau taip radau ir... ir šitas peilis buvo numestas šalia. Dabar tu mane nužudysi,-jis dar labiau pradėjo verkt. Niekad nesu žudžius tokio jauno žmogaus ir tikrai nesiruošiau jo žudyt
-Ne,-labai paprastai atsakiau o jis pakėlė vilties kupinas akis į mane.
-Drėjau!!,- užrėkiau per visą sandėlį. Labai greitai varaže pasirodė Drėjus ir keli smalsuoliai.
-Viskas gerai?- pribėges prie manęs paklausė jis.
-Nevisai. Noriu kad visi susirinktu čia,-jis tik linktelėjo ir atsisukes į kažkoki žmogų liepė sukviest visus. Tuo tarpu aš priėjau prie Beno ir pastačiau jį ant kojų
-Kiek tau metų?
-Penkiolika,- atskė jis niekaip nenustodamas verkt.
-Kaip tu atsidūrei čia?
-Tėvas mane iškeitė už skolas,-man tikrai gaila jo juk jis toks jaunas. Apkabinau jį per pečiu ir prisiglaudžiau prie šono.
-Nebijok viskas bus gerai,- jis atrodo jau nusiramino. Tada pro duris įėjo visa gauja.
-Tas kuris nuleido padangas tegul prisipažina ir nežudysiu.-visi tylėjo kai man į darbinį telefoną atėjo žinutė „aš prie to neprisidėjau ir sakiau jiem to nedaryt nenoriu neramumų todėl pasakau kad kamerų irašų kasetės lauke konteineryje"
-Drėjau palauk čia aš tuoj ateisiu,-išėjau į lauką su Benu. Jis jau buvo nusiraminęs. Radus konteinerį ištraukiau kasetes ir padaviau Benui kad parneštu.
-Turiu kasetes kuriose kamerų irašas duodu paskutinę progą prisipažinti,-grįžus pasakiau ir pastebėjau kad trijų vaikinų akys laksto iš kampo į kampą.
-Jūs trys,-parodžiau į juos,-staigiai nešat savo subines į rūsį. Jie apsisuko ir nubėgo rūsio link.
-Visi kiti kol kas laisvi,-pasakiau ir nuėjau į Drėjaus kabinetą. Pasodinus Beną į kėdę pasiėmiau kasetes ir paleidau per televizorių. Po minutės atėjo Drėjus ir mes visi žiūrėjom pagreitintas kasetes kai jose pamatėm tuos tris vaikinus.
-Tai vis dėl to jų darbas,-tepasakiau ir išėjau į rūsį. Viskas baigėsi labai greitai tik du šūviai dviem iš jų į kojas nes trečias pasakė kad tai jis išsiuntė žinutę. Galiausiai nuėjau į garažą kur Benas stovėjo jau pakeites padangas.
-Tu geras vaikis. Dar susitiksim,-mirktelėjau ir pasiėmus šalmą nuvažiavau.
Grįžau namo, nuėjau į dušą ir į lovą. Diena tikrai buvo sunki