Įslaptinta (Baigta)

10

-Tavo tėtis gyvas?- paklausė Rugilė. Aš jai nieko nepasakojiau apie jį nes aš jo net nepažystu. Kol aš tylėjau Ari ir Silvija jai papasakojo ką žino. Jisai grįžta. Ką man daryti. Ar man jį įsileisti į savo givenimą ar laikytis atstumo nuo jo. Kas jis toks? Kuo jis užsiima? Mintys ir klausimai lėkė galvoje ir aš niekaip nesugebėjau susikaupt ar susikoncentruot ties vienu. Iš minčių mane ištraukė draugės purtymas. Apsidairiau ir pastebėjau kad picos jau buvo atneštos. Suvalgėm viską tylėdamos. Aš sumokėjau už viską nors merginos ir priešinosi ir dar bandė man ibrukti į ranką pinigus, bet viskas baigės tuo kad priėjus prie mašinos pasakiau kad jos pasižiūrėtu į ją ir pasilaikytu savo pinigus kam nors kitam nes man jų netrūksta.
Privažiavus prie sandėlių prie mašinos prisistatė du ginkluoti vaikinai kurie vos pamate mane pasišalino.
Iėjom į sandėlį ir iškart visi atsisuko į mus. Aš jaučiausi tarsi namuose bet mano draugėms tikrai nepatiko toks didelis dėmesys.
-Benai,-surikau kai apsidairius jo niekur nemačiau. Atsidarius vienom durims likau šokiruota. Iš kambario išėjo Benas su sugibsuota koja ir mėlynėm ant veido. Man šis vaikis patiko ir man buvo skaudu matyt jį tokios būklės.
-Kas tau nutiko,-pribėgau prie jo ir pamačiau kad ir kairė ranka subintuota.
-Drėjau,-Benui nieko neatsakius sušukau. Po poros minučių iš antro aukšto atbėgo Drėjus ir iškart priėjo prie manęs.
-Drėjau jis dar vaikas pėnkiolikos metų vaikas ir buvo atiduotas. Kad ir kaip tave gerbiu bet negaliu leisti jam taip kankintis,-pasakiau žiūrėdama jam į akis ir svarstydama ką daryti,-jis turėtu mokintis nuobodžios fizikos ar matematikos o ne kaip šaudyt ar nužudyt žmogų, o beto jis juk nekaltas kad jo tėvas isiskolino,-mečiau paskutini savo kozerį ir mačiau kad tai jį paveikė.
-Bet ką tu man siūlai daryt?
-Aš jį galėčiau priimt pas save užregistruočiau į tą pačią mokyklą išmokinčiau tai jį ir drauges tai ką moku pati,-iš jo akių mačiau kad jam ši mintis patinka.
-Man tikrai nepatinka kad jis toks jaunas ir napatyres todėl sutinku,-pasakė jis o aš nusišypsojau. Jau buvau ir pamiršus ko čia atvažiavom todėl tiesiog susėdom visi į mašiną ir pasukom namų link. Namie buvom apie šeštą valandą. Benui parodžiau jo naują kambarį ir palikau jį ten isikūrti. Nuėjus į apačia pradėjau ruošti mėsą kepsniam. Niekaip nenustojau galvoti apie tėvą. Aš nesu isitikinus ar noriu jį sutikti. Iš vis kodėl jis dabar sugalvojo mane susirasti. Ką jisai žino apie mane ir ką man reiktu jam pasakyt. Mano mintis nutraukė Ari šuksmas. Papurčiau galvą ir pastebėjau kad kepsnys kurį kepiau pridegė. Ari patraukė keptuvę nuo dujinės ir pasodino mane ant kėdės. Sėdėjau ir žiūrėjau į ant stalo padėtas rankas tarsi jose matyčiau atsakymus.
-Vanesa. Viskas bus gerai o dabar pamirškai tai,-pasakė Silvija uždėdama savo rankas ant manų. Aš lėtai atsisukau į ją ir staigiai atsistojusi apsikabinau.
-Aš nežinau ką daryti,-pasakiau pradėdama verkti.
-Tu išgyvenai daugiau negu tai turi išlikti stipri kaip ir visada,-ji teisi turiu svarbesnių ir idomesnių veiklų.
-Tu geriausia,- dar karta stipriai ją apsikabinau ir nubėgau į savo kambarį.
Po pusvalandžio nusileidau į apačia. Visi sėdėjo ir žiūrėjo kažkokį filmą. Aš nuėjau į virtuvę ir pavalgiau kas liko. Praėjus apie dvidešimt minučių nuskambėjo durų skambutis. Silvija pirma nubėgo prie durų ir jas atidarė.
-Siuntinys Vanesai Giarai,-priėjau prie durų ir liepiau viską nunešt į rūsį. Pasirašiusi kad siuntinį gavau pati nuėjau į rūsį ir užsirakinau. Girdėjau mane kviečiančius draugus bet jų nepaisiau ir toliau tvarkiau. Po poros valandų viskas buvo sutvarkyta. Atrakinau duris ir pasikviečiau visus. Jie nieko nelauke atbėgo pasižiūrėt ką tiek laiko ten dariau.
-Kodėl man visa tai nepatinka,-apžvelgus salę pasakė Ari o mes tik nusijuokėm
-Galbūt todėl kad tu nemėgsti sportuot,-bežiūrėdama į naujai irengtą sporto salę atsakė Silvija.
-O man čia labai patinka,-nužvelgdamas salę atidžiau išsakė savo nuomonę Benas.
-Gerai kad tau patinka bet tu pirma turėsi pasveikt iki galo,-ir aš visiškai nejuokavau tai sakydama man tikrai nereik kad jo žaizdos atsinaujintu. Biši pašnekėjom ir išsiskyrstėm į savo kambarius su planu kad ryt reiks nuvažiuot į mokyklą užrašyt Beno.

Atsikėliau nuo durų skambučio. Pasiėmiau telefoną ir pamačiau kad dabar yra devinta valanda ryto. Išgirdau kad kažkas lipa į apačia. Vadinasi aš galiu dar pamiegot. Apsiverčiau ant kito šono ir jau buvau beužmieganti kai išgirdau kad mane šaukia. Užsidėjus chalatą nusileidau laiptais. Svetainėje stovėjo Silvija ir žiūrėjo į kažką ant sofos. Nuo laiptų mačiau kad tai vyras su žilstelėjusiais plaukais.
-Silvija?-nukreipiau žvilgsį į ją kai vyras atsistojo ir atsisuko į mane.
-Vanesa?-jis paklausė žiūrėdamas man į akis.
-Aha o jūs kas,-dabar aš visai sutrikau.
-Aš labai atsiprašau kad palikau tave ir tavo mam,-staigiai jį nutraukiau
-Aaaa... tai tu tas žmogus kurį turėčiau vadinti tėvu,-pasakiau šaltu tonu nes neturėjau nuotaikos jo matyt.
-Aš norėjau kad tu susipažintum su mano žmona ir savo sese,-pasakė jis maldaujamu žvilgsniu.
-Gerai,-po ilgos tylos pasakiau,- dvyliktą valandą susitinkam centre. O dabar prašau išeit ir leist man pasiruošt,-jis tik linktelėjo ir išėjo.
-Aš manau kad tu gerai padarei,-priėjo prie manęs Silvija.
-Tikiuosi,-apsisukau ir nuėjau į savo kambarį. Dar pamiegojusi valandą nuėjau ruoštis.
-Vanesa?-išgirdau Beno šuksnį per visus namus.
-Taip,-sušukau atgal.
-Galėsi nuvežti mane iki centro?
-Jo. Pati važiuosiu,-pasižiūrėjau į veidrodį. Buvau apsirengusi lengvą suknelę su gėlėm. Užsidėjau pakabuką ir išėjau iš kambario. Apačioje manęs jau laukė Benas. Pasakius draugėm kad jau išvažiuoju nuėjau ir atsisėdau į mašiną. Visą kelia tylėjom. Atvažiavom į centrą Benas pasisiūlė palydėt mane ir palaukt kartu.
-Kaip jautiesi,-paklausė jis kai sėdėjom ant suoliuko.
-Kaistai ir labai nervuojuos,-pakėliau prieš save drebančias rankas.
-Viskas bus gerai,-norėjau dar kažką pasakyti kai mane nutraukė tėvo balsas.
-Vanesa tu atėjai,-apsisukau ir pamačiau jį. Jam iš paskos ėjo moteris su mergaite ant rankų.
-Tėti?-likau šokiruota nes šiuos žodžius išterė ne mergaitė ir ne aš, juos ištarė Benas.