Įslaptinta (Baigta)

34

—Kas tu?—viskas ką sugebėjau pasakyti buvo „kas tu” tai toks feilas. Dabar jis galvos kad aš kažkokia nevykėlė.
—Žmogus,—atsakė visiškai ramiai toliau žiūrėdamas į fontaną. Jis apsinešes? Su ta mintim jis pradėjo juoktis.
—Nori lenktyniaut? Jei laimiu aš, išpildai mano vieną norą, o jei laimi tu aš išpildysiu bet kokį tavo norą,—šitas pasiūlimas buvo tikrai geras. Man.
—Gerai,—sutikau nuėjom į stovėjimo aikštelę kur prie mano motociklo stovėjo ir jo. Atsisėdom ant motociklų ir nuvažiavom prie šviesaforo. Susitarėm iki kur važiuosim ir tik užsidegus žaliai šviesai pasileidom į priekį. Staiga mano motociklas sustojo. Velnias kas buvo. Ir tik tada pastebėjau kad benzino visiškai nėra. Sukčius. Kadangi sutarta finišo vieta nebuvo toli nusistūmiau motociklą. Ten jau stovėjo vaikinas atsirėmes į motociklą.
—Laimėjau,—galėjau jausti kad jis buvo labai patenkintas.
—Nesiskaito. Tu sukčiavai. Taip nesažininga.
—Nieks taisyklių nenustatė,—bjaurus parazitas. Gerai pripažystu jis nesukčiavo. Bet garsiai to nesakysiu.
—Gerai sakyk ko nori ir aš važiuoju namo,—ar jis kada nors nusiėma šalmą?
—Noriu tavo telefono numerio,—gal ir gerai galėsiu susekti jį. Padiktavau savo numerį ir jis vos gaves ko nori, užšoko ant motociklo ir išvažiavo. Nubir gerai. Grįžau namo apie trečią nakties. Ryt ilgai miegosiu.

Ryte mane pažadino juokas iš apačios. Neleidžia miegot. Nulipau į apačią. Visi sėdėjo svetainėje.
—Visiems labas rytas ir kas nors nuvažiuokit paimti Miglos,—nuėjau į virtuvę ir išsivirus kavos grįžau į savo kambarį. Telefonas suvibravo todėl teko jį traukti iš po pagalvės.
„Labas rytas”
Žinutė iš nepažystamo numerio.
„Tikiuosi nepažadinau, vis dėlto vakar vėlai grįžai”
Gerai spėju kad čia tas motociklininkas.
„Prisistatyk vardas pavardė”
Gal pavyks gaut jo vardą.
„Baltasis motociklininkas”
Ir velnias. Greit pasiėmiau kompiuterį  ir suradau jo telefono buvimo vietą. Tai buvo mūsų mokykla? Gerai mokslo metai dar neprasidėjo.
„Kažko norėjai?”
„Tiesiog nėr ką veikt”
„O man yra todėl ate”
Numečiau telefoną ir isijungus filmą gėriau kavą.

—Mes išeinam grįšim vakare!—kažkas iš apačios sušuko.
—Žinoma palikit mane vieną kaip pirštą. Nors ne net pirštas nėra
vienas,—ištikrųjų man visiškai nerūpėjo kad lieku viena.
—Neliksi viena su tavim bus Migla.
—Taip taip su ja pašnekėsiu apie savo savižūdybės planus.
—Vanesa baik mes turim išeit. Myliu ate,—galiu prisiekti kad paskutinį sakinį pasakė Raidas.

Galiausiai filmų žiūrėjimas atsibodo. Nusprendžiau parašyt baltajam motociklininkui.
„Dabar man nėr ką veik”
„Galiu tavęs paklausinėt?”
„Tu tai jau darai, bet taip”
„Koks tavo vardas? Norėčiau pasikeist tavo vardą kontaktuose iš: merginos kurios nepažystu”
Tu nesakai savo vardo aš tik darysiu tą patį.
„Juodoji motociklininkė ;)”
„Kaip nori”
„Noriu. O tu gal nori pasivažinėt po miestą?”
Tegul sutinka man vistiek nėr ką veikt.
„Noriu. Susitinkam prie parko”

Greit užsidėjau timpas, maikę ant petnešėlių ir švarkelį. Nuvažiavau pirma ir laukiau vaikino. Ilgai laukt nereikėjo.
—Ką siūlai veikt?
—Pavažinėt.
—Gerai,—sutikau nes pati nebūčiau nieko sugalvojus.

Pravažinėjom iki vakaro. Buvo linksma kai buvau ne viena, nors veido ar vardo nežinojau.

Galiausiai grįžau namo. Vis dėlto diena buvo gana linksma. Draugų vis dar nebuvo todėl nuėjau pasigamint vakarienės. Svetainėje paliktas telefonas pradėjo skambėt. Net nežiūrėdama kas skambino atsiliepiau.
—Sveika,—taip senai girdėtas balsas ir toks senai matytas žmogus.
—Labas mama,—nors ir su ja nebendravom buvo malonu vėl girdėt jos balsą,—ar kas nors atsitiko?
—Ne ne viskas gerai. Tik norėjau paklaust kaip laikaisi.
—Visakas gerai. Nusipirkau šunį. Draugės gyvena pas mane. Buvom Egipte. Kaip iprasta,—nusijuokiau. Vis dėlto aš jos pasiilgau.
—Puiku. Labai džiaugiuosi dėl taves. Aš čia nusipirkau namą,—šnekėjom apie dvi valandas. Bet galiausiai jai reikėjo išvažiuoti į kažkokį susitikimą.

Galiausiai ramiai atsisėdau ir pavalgiau. Aišku pusė maisto nukeliavo Miglai. Ryt reiks užregistruot Rugilę į mūsų mokyklą. Bet dabar eisiu miegot. Dar buvau pabudus kai merginos grįžo namo.

Kitą rytą atsikėliau pažadinta žadintuvo. Užsidėjau džinsinius šortus ir dryžuotą aptemptą maikutę.
Nuėjau pažadinau Rugilę.
Galiausiai abi sėdėjom violetinėje lamborgini.
Nuvažiavom į kavinę. Nusipirkom pusryčių ir pasukom mokyklos link.

Viskas ėjo labai sklandžiai ir nuo rugsėjo Rugilė eis į mūsų mokyklą tą pačią klasę.