Įslaptinta (Baigta)

37

-Galim,-pasukome stadiono link.

Kitos pamokos praėjo labai nuobodžiai. Enzo daugiau nesutikau, turbūt pabėgo, iš jo to ir reikėjo tikėtis.

Visi važiavome į Raido namus prie kurių dydžio niekaip nepriprantu.
Sėdėjom ant sofos ir šnekėjom apie visiškai nereikšmingus dalykus.
-Būtu fainai visiems vienam name gyvent,-Rugilė pasidalino savo mintimis.
-Galit, vietos užteks visiems,-Raidui ta mintis patiko.
-Gyventi per skubotas sprendimas, o kas jei nepatiks kas nors?-Ari teisingai sako
-Galėtume savaitei pagyvent,-pasiūliau ir visi sutiko todėl iki kito antradienio givensime šituose namuose.

Grįžome iki mano namų ir susidėjom daiktus savaitei, Miglą pasiėmėm kartu ir vėl nuvažiavome pas Raidą.

-Bus linksma,-Raidas išsišiepė imdamas mano lagaminą iš bagažinės.
-Tik neįsijauskit su šventimais,-subariau kaip kokia pikta mama, kas man pačiai sukėlė juoką, nes žinau kad kol jie nepripras gyvent kartu bus košmaras.

Vakare sėdėjom svetainėje ir žiūrėjom neidomų filmą. Užsimaniau pasivažinėt motociklu, kuris liko namie. Su kieno nors kito motociklu nenoriu važinėt.
-Aš einu namo,-atsistojau ir nuėjusi užsidėjau odinį švarkelį. Paskui mane atbėgo Raidas.
-Ar kas nors negerai princese,-jis apsikabino mane iš nugaros ir padėjo savo galvą ant mano peties, kas buvo žiauriai miela
-Ne, viskas gerai tik norėjau pasivažinėt motociklu.
-Gali imt mano,-jis dar stipriau mane apsikabino.
-Ne viskas gerai toli nereik eit, ir aš pripratau prie savo,-nusišypsojau.
-Tada aš tave nuvešiu,-jis tikrai manim rūpinos.
-Aš ne mažas vaikas viskas bus
gerai,-suėniau jį už žandų ir pakštelėjau į lūpas.
-Tik būk atsargi. Šautuvą turi?-toks rupestingas.
-Man jo nereik.
-Reik. Palauk tuoj atnešiu,-pavarčiau akis. Po minutės jis grįžo su šautuvu.
-Gerai o dabar einu,-paėmiau ginklą ir išėjau.

Ėjau tamsiomis gatvėmis. Kad ir kaip būtu keista bet Raidas mane užkrėte, dabar aš biški bijau, nors tai man neįprasta.

Pasiekusi namus kuo greičiau susiruošiau ir išlėkiau į gatves. Lėkimas gatvėmis puikiai atpalaiduoja ir pravalo mintis, ko man šiuo metu ir reik.

Išgirdau kito motociklo variklį ir iškart supratau kad tai baltasis motociklininkas. Kaip ir galvojau prie manęs prisigretino jis. Man jau neberūpėjo kas po šalmu man tiesiog patiko važinėti ne vienai, kartais palenktyniauti.

Apie vėnuoliktą valandą pasukau laikinų namų link. Visi visdar tęsė to filmo žiūrėjimą.
-Aš einu miegot labanakt,-praėjau pro juos ir nuėjau į Raido kambarį. Mes jau buvom susitare kas kur miegos todėl persirengusi atsiguliau į lovą ir žiūrėjau į lubas.
Po kelių minučių atėjo Raidas. Pajaučiau idumbant lovą.
-Labankt princese,-jis pabučiavo man į žandą.
-Labos,-atsakiai ir užsimerkiau. Dar pajaučiau jo rankas apsivejant mane ir užmigau.

Pramerkiau akis ir iškart pajaučiau kaip kažkas kutena pilvą. Pasižiūrėjau Raidas žaidė su mano bambos auskaru. Apsiverčiau ant šono.
-Laikas keltis princese.
-Man patinka lova ir aš niekur neisiu.
-Reik eit į mokyklą.
-Gerai eisiu, rytoj,-užsitempiau kaldrą ant galvos. Jis ją nutempė ir pakėles mane nunešė į vonią.
-Dantis išsivalysi ar irgi reiks išvalyt?-jis juokais paklausė o aš tik užsimerkiau ir išsižiojau. Dėje jis tik pabučiavo į žandą ir išėjo. Nu ir gerai.
Apsirengiau maikę kuri nedengė pilvo, trumpus šortus ir nusileidau į apačią kur visi jau valgė pusryčius. Su niekuom nesisveikindama atsisėdau prie stalo ir pradėjau valgyt tarsi čia būčiau tik aš. Pavalgius atsistojau ir nuėjus į viršų pasiėmiau kuprinę.
Jau ėjau pro duris kai Raidas paėmė mane už rankos ir atsuko į jį.
-Kur eini,-jis apsikabino mane per liemenį ir žiūrėjo tiesiai man į akis, kol aš žiūrėjau į žemę ir bandžiau išvengt jo žvilgsnio.
-Einu į mokyklą,-pasakiau ir bandžiau ištrūkt iš jo glėbio.
-Važiuosim kartu,-jis pakėlė mane ir nunešes į virtuvę pasodino ant kėdės.
-Niekur neik tuoj grįšiu,-pabučiavo į kaktą ir užlipo į viršų. Užsikėliau koją ant kojos ir sukryžiavau rankas. Po minutės grįžo Raidas su kuprine.
-Mes jau einam,-jis pasakė visiems ir paėmes mane už rankos pradėjo tempti iš namų.
-Aš nenoriu į mokykląąąą,-pradėjau zysti kaip mažas vaikas.
-Aš važiuosiu su motociklu,-sukryžiavau rankas ir papūčiau lūpas. Ir kodėl aš elgiuosi kaip mažas vaikas.
-Ne, tu važiuosi su manim,-jis mane pakėlė ir nešė link mašinos.
-Nenoriu,-pradėjau dar labiau spardytis.
-Važiuojam abu su motociklais,-tik kad jis sutiktu.
-Su vienu.
-Su dvieeem,-toliau zyziau. Aš turiu laimėt.
-Kaip nori,-jis pastatė mane ant žemės ir aš iškart nubėgau prie motociklo. Užlipau ir nelaukdama kol Raidas išsiveš savo nuvažiavau mokyklos link.