Įslaptinta (Baigta)

31

Eidas nusiėmė maikę ir užmetė ant kameros.
—Eidai,—sušukau atsisukus į jį,—dabar nesužinosim kas buvo toliau,—apsimečiau labai supykusia nors ištikro net nežinau ar noriu žinot kas buvo toliau. Mačiau kad Aretui su Martu palengvėjo. Tai aišku jie gi miegojo priešais kamerą.
—Patarčiau jums pabandyt nusiplaut plaukus,—Silvija atsisuko į Toma su Raidu kurie staigiai pakilo ir nuėjo į vonią bandyt atsiplaut savo margų plaukų.
—Blemba Silva,—Raidas jau rėkė iš vonios. Panašu kad neatsiplauna.
—Pats leidai,—Silvija jau prisislinko arčiau manęs ir ysikibo į ranką.
—Tu sakei kad nusiplaus.
—Aš buvau girta.
—Aš tave užmušiu,—Raidas atėjo iš vonios. Jo galva vis dar buvo marga ir šlapia. Savo kūnu užstojau Silviją.
—Nieks neskriaus mano draugių,—nutaisiau piktą veido miną.
—Ji to nusipelnė,—jis bandė patraukt mane ir užkutent Silviją.
—Gerai jau gana,—patraukiau Raidą.
—Aš noriu valgyt,—nuėjau į savo ir Rugilės kambarį ir persirengiau į maudymuką. Kiti pasiliko apartamentuose.
Prie baseino nuėjau į restoraną. Pasiėmus vaisių salotų ir kokteilį atsiguliau ant gulto ir stebėjau baseine bežaidžiančius vaikus, ir juos prižiūrinčius tėvus. Suvalgiusi nunešiau lėkštes o kokteilį pasidėjau ant staliuko šalia gulto.
Užsimerkiau ir deginausi kai kažkas užstojo saulę. Atsimerkiau ir atsisukau į drąsuolį tai padariusi. Jis kažką paskė velniai žino kokia kalba.
—Nieko nesupratau,—spicialiai atsakiau lietuviškai tikėdamasi kad jis nesupras.
—Aš klausiau: ką tokia gražuolė čia veikia viena,—ir velnias. Jis irgi moka lietuviškai.
—Ką nematai? Deginuos tik dėja kažkoks asilas saulę užstojo,—vėl užsimerkiau ir stengiausi nekreipt į jį dėmesio.
—Kažkas ne nuotaikoi,—jis atsisėdo ant gulto šalia.
—Nuotaika gan gera išmalt kam nors snukį.
—Nereik čia taip pykti. Aš tik užkalbinau gražią panelę kuri kaip matau visiškai viena.
—Nė velnio ne viena,—man pradeda patikti ginčytis su juo.
—Kad nieko nematau,—jis apsidairė tarsi žinotu kaip atrodo mano draugai. Ot juokdarys
—Aš nekalta kad vakar jie prisigėrė o šiandien nepakyla nuo sofos,—po pauzės pridūriau:— na gerai gal biški ir kalta,—jis nusijuokė tarsi katik būčiau pasakius juokingiausia dalyką pasaulyje.
—Kažką šventėt?
—Ne. O nusigėrimui reik švenčių?
—Žinai man patinki tu ir tavo mastymas.
—O tu man ne,—gal jau gana su juo gaišti savo laiką?
—Vanesa,—prie manęs pribėgo Rugilė bet pamačiusi tą vaikiną sustojo,—oi aš gal netrukdysiu tik norėjau pasakyt kad Tomas užsivyjo Silviją už
plaukus,—ji apsisuko ir paliko mane vieną.
—Koks aš nemandagus. Aš Adamas o tu kaip supratau Vanesa.
—Aha,—ot velnias su visais velniukais.
—Ir kas čia buvo su kieno plaukais?—jis meiliai nusišypsojo.
—Ne tavo reikalas,— išgirdau klyksmą ir staigiai atsisėdau. Link manęs bėgo Silvija o paskui ją Raidas su Tomu.
—Vanesaaaa gelbėk,—ji ibėgo į mano ištiestas rankas.
—O jūs nenuobodžiaujat,—nusijuokė Adamas.
Prie manęs su drauge glėbyje greit prisistatė vaikinai.
—Sakiau neskriaust jos,—pažiūrėjau į juos.
—Girdėjot ką ji paskė? Skirstykitės klounai jus margi,—o tas Adamas arba drąsus arba kvailas.
Panašu kad vaikinai pamiršo savo užduotį. Abu nutaisę griežtus veidus atsisuko į vaikiną už manęs.
—O kas tu toks kad kištumeisi?—pirmas prabilo Raidas.
—Berniukai nereikia pyktis,—atsistojau tarp jų.
—Nereik manęs gint gražuole, su jais lengvai susitvarkysiu,—pavarčiau akis.
—Tu nė vieno iš mūsų neiveiktum,—nusijuokė Tomas. Dabar man jie primena gaidžius kurie bando išsiaiškinti kuris viršesnis.
Iš viešbučio į lauką suėjo visi draugai. Silvija iškart nubėgo pas Eidą.
—Nori pabandyt?—tas Adamas tuoj prisidirbs.
—Labai,—Raidas nusišypsojo.
—Gana aš jus čia atsivežiau ne tam kad peštumėties kaip kokie žąsinai. O tu šūstruoli,—atsisukau į Adamą,—jei taip nori, tai gerai, kiek žinau čia netoli yra stadionas, susitinkam ten septintą vakare galėsi pasimušt,—apsisukau ir nuėjau į restoraną. Niekur nėra ramybės.
Visą dieną praleidom prie baseino, pora kartu ir aš buvau ilipus.
Vakare kol visi buvo prie baseino nuėjau į apartamentus ir persirengiau į šortus ir maikę ant petnešėlių.
—Einam palaikysit man kompaniją,— priėjau prie draugų kurie vis dar gulėjo prie baseino.
—Pagaliau,—Raidas pats pirmas pašoko o paskui jį ir kiti.
Nuėjom į stadioną pėnkiolika minučių anksčiau.