Įslaptinta (Baigta)

12

Tikiuosi jis manęs neatpažins. Man dabar nereik problemų.
Jis žiūrėjo į mane tarsi permatydamas šalmą kiaurai.
-Nusiimk šalmą,-ir dėja Raidas vistiek prisikabino. Devidas pasisuko į mane ir nuėmė šalmą. Kodėl šiandie nesidažiau dabar tai jis tikrai mane atpažins.
-Tu?-jis žiūrėjo į mane ir aiškiai mačiau kad jis pasimetes. Šykart aš jam nesiruošiu nusileist ir būti pažeidžiama.
-Aš. O turi kažką prieš?
-Nemaniau kad tarakonai važinėja į motociklų lenktynes,-nusijuokė jis
-Man keista ką šliužas čia veikia.
-Wau wau wau. Nesipykstam,-mūsu ginčą sustabdė Deividas.
-Aš nekalta kad čia pradėjo veistis šliužai,- pasiėmiau šalmą iš jo rankų ir nuėjau prie motociklo. Norėjau prasiblaškyt? Va ir prasiblaškiau. Užsėdau ant motociklo ir ruošiausi važiuot namo kai prie manęs pribėgo Deividas.
-Atsiprašau jei sugadinau dieną. Tikrai nemaniau kad taip nutiks.
-Viskas gerai. Ši diena jau ir taip suvelta,- nusišypsojau liūdna šypseno nors jis to ir nematė,- aš manau kad jau važiuosiu namo,- nusisukau į kelia ir ruošiausi važiuot.
-Bet tuoj prasidės lenktynės o aš jau užregistravau tave. Dalyvaus ir Raidas galėsi jam nušluostyt nosį,- jis nusijuokė bandydamas pakelt nuotaiką ir man.
Man visai patiko idėja lenktiniauti prieš Raidą, nemaniau kad jis išvis moka važiuot motociklu.
-Jis išvis moka juo važiuot,- negalėjau praleisti progos pasišaipyt iš jo.
-Jis važiuoja geriausiai iš mūsų. Palenktyniauk pamatysi,- linktelėjau, turėtu būt idomu.
Nuvažiavau prie starto linijos kur jau rinkosi ir daugiau žmonių. Šiandien kiek girdėjau trasa bus sunki, kažkada vaikinas užsimušė ant posukio ir dar daug buvo pateke į ligonine. Keista kodėl ja vis dar leidžiama važiuoti.
Apsidairiusi pamačiau kad prie starto linijos stovi ir Raidas. Jis žiūrėjo į mane o aš tik šypsojausi ir žiūrėjau į jo motociklą. Mano akys užkliuvo už stabdžių žarnelės kuri buvo nupjauta. Jau ruošiausi nulipt nuo motociklo ir paprašyt atidėt lenktynes kai buvo paskelbtas startas. Visi pasileido į priekį, kaip ir aš, tik biški pavėluotai. Būčiau perspėjus Raidą bet dabar tai jo problema. Daviau gazo ir dasivyjau visus kitus. Čia buvo tokia sumaištis kad vos buvo galima pravažiuot. Galiausiai dasivyjau pirmaujantį lenktynininką ir tai buvo Raidas. Tiesiog išmečiau iš galvos kad jo motociklas sugadintas ir jį aplenkiau. Pasiekus finišą greitai apsisukau ir žiūrėjau kas vyksta trasoje. Kaip ir reikėjo tikėtis Raidas ant posukio bandė pristabdyt tik kad nieko neišėjo dėl ko jis vertės su motociklu o paskui jį ir kiti dalyviai nespėje sustabdyt. Kilo didžiulė sumaištis. Nenorėjau į visa tai veltis nes nežinia kada atvažiuos greitoji, policija o gal ir gaisrinė. Tiesiog apsisukau ir nuvažiavau namo. Pakeliui į namus dar mačiau pravažiuojant policiją su švyturėliais, ji važiavo į lenktynių vieta. Greit internete paplis žinios kad buvo rasta nelegalių lenktynių vieta. Gerai kad ten parašytas tik mano slapyvardis.
Grįžau namo devintą valandą. Nuėjau į svetainę kur Benas su Rugile sėdėjo prie kompiuterio o Ari ir Silvija žiūrėjo jų mėgstamiausią serialą šešėlių medžiotojus. Pasisveikinau su visais ir priėjau pažiūrėt ką daro Benas su Rugile. Mano brolis, vis dar keista jį taio vadinti, aiškino Rugilei kaip isilaužti į policijos duomenų bazę. Gera žinoti kad kitasyk galėsiu paprašyt kad duomenis ištrintu kas nors kitas.
-Emilija miega?
-Pas tave lovoje. Sakė kad lauks kol grįši bet užmigo,- atsakė Silvija atitraukus akis nuo serjalo.
-Gerai aš einu miegot irgi,-nuėjau į savo kambarį kur ant lovos miegojo Emilija. Nuėjusi į dušą išsimaudžiau ir grįžau į kambarį Emilija nemiegojo o sėdėjo ir žiūrėjo į mane.
-Ko nemiegi,-priėjusi paklausiau.
-Pasiilgau tavęs,- ji pakilo ir apsikabino mane.
-Ir aš tavęs,-neitikėtina kokią ramybę ir laimę gali suteikti vienas mažas žmogutis.

Ryte atsikėlus buvo tylu. Per nelyg tylu. Emilija vis dar gulėjo šalia. Tyliai išlipau iš lovos ir nuėjau į apačią. Niekur nieko nebuvo. Turbūt visi dar miega. Nusileidau į rūsį. Gerai kad čia yra gera garso izoliacija. Tikiuosi nieko nepažadinsiu. Čia buvosiam persirengimo kambarėlį greit persirengiau užsidėjau bokso pirštines ir pradėjau trankyt bokso kriaušę. Suradau savo šeimą, tai gerai.
Dar labiau susipykau su tėvu ir jis žino kur gyvenu, tai blogai. Mes netilpsim visi į mašiną, tai turbūt blogai o gal gerai. Aaaggghhhh. Kodėl viskas turi būt taip sunku.
-Nieko prieš jei prisidėsiu?-mano mintis nutraukė brolis.
-Kaip žaizdos,-priėjau ir apžiūrėjau jo žaizdas.
-Tik nepersitempk,-pasakiau ir pamečiau jam pirštines.
-Sese broli,- mūsų treniruote nutraukė vos ne verkiantis sesės balsas.
-Tu gali pasitreniruot dar o aš bėgu,-nubėgau pas sesę kuri vos neverkė.
-Aš sapnavau sapna bloga.
-Tai tik sapnas,- pakėliau ją ant rankų. Niekad neteko raminti mažo vaiko kuris susapnavo košmarą.

Po poros valandų visi pavalge žiūrėjom multiką kurį išrinko Emilija.
-Aš turiu važiuoti ir man reikės Beno nes jis vienintelis vairuoja.
-Aš ir turiu vairuotojo teises ir jos legalios,- atsisuko į mane Rugilė.
-Tuomet su manim važiuosi tu nes nenoriu kad mano broliukas prisidirbtu. O jūs,-parodžiau į Ari su Silvija,-prižiūrit mano sesę,-tai pasakius apsisukau ir nuėjau pas Rugilę kuri laukė prie lauko durų
-Vairuosi tu,-pamečiau jai raktelius,-noriu ivertinti tavo igudžius.

Rugilė vairavo visai neblogai ir kolkas mano naujuoju pirkiniu naudosis ji.