Įslaptinta (Baigta)

25

-O dieve Vanesa tu pašauta,-prie manęs pribėgo Silvija
-Eidai nešk savo storą subinę čia!-ji sušuko ant viso pastato kol aš ieškojau kur tas klišius pataikė. Tai buvo mano kairė ranka bet čia vos kliudyta.
-Nusiramink tas klišius vos kliudė.
-Nusiramint? Nusiramint? Po paraliais tave pašovė.
-Silvija,-sugriebiau ją už pečių ir papurčiau bet staigiai paleidau nes suskaudo ranką
-Man buvo ir blogiau o dabar nusiramink,-panašu kad ji šiek tiek nusiramino. Tuojaus atėjo Eidas ir nusivedė mane į savo mašiną kur buvo pirmos pagalbos rinkinys.
Aš jam papasakojau viską kol jis tvarkė mano žaizdą.
-Gerai man daros silpna,-jam pabaigus man pradėjo suktis galva atsisėdau mašinos gale.
-Ne aš geriau prigulsiu,- išsitiesiau ant sėdynių.
-Čia normali reakcija, kliudyta gana giliai,-jis stovėjo prie mano kojų.
Iš klubo išėjo Tomas
-Kaip ji?-jis padėjo savo rankas man ant kelių.
-Jaučiuos tarsi būčiau pašauta.
-Šmaikštuolė. Eidai nueik pasakyk jiem kad greičiau suktusi o aš ją pasaugosiu,-Eidas linktelėjo ir išėjo.
-Mes jų nelauksim,-šiaip ne taip atsisėdau.
-Nenoru su jais susitikt,-bandžiau atsistot bet kojos pradėjo linkt ir jei ne Tomas būčiau nukritus. Jis pakėlė mane nuotakos stiliumi ir pradėjo eiti link mano mašinos.
-Ir kur tu nori važiuoti,-pasodino mane į keleivio vietą o pats atsisėdo už vairo.
-Namo,-pasakiau ir užsimerkiau.

Mane pažadino telefono skambutis staigiai stvėriau telefona ir net nepažiurėjus kas skambino atsiliepiau kad tik jis nutiltu.
-Vanesa kur tu?-pasigirdo piktas Raido balsas.
-Ups...-padėjau ragelį.
-Turbūt nereikėjo atsiliept,-išjungiau garsą ir padėjau telefoną į šalį.
Visa kelia iki mano namų nė vienas nepratarėm nė žodžio.
Mašinai sustojus kieme delsiau. Gal man tiesiog išvykt kuriam laikui. Bet aš negaliu palikt draugių. Kol aš galvojau Tomas priėjo ir atidarė mano durelis taip gražindamas mane į realybę.
-Paeisi ar padėt?-jis per daug manim rūpinas aš tiesiog noriu pabūt viena.
-Paesiu,-išlipau iš mašinos ir nuėjau į namus. Porą kartų suklupau bet džiaugiuosi kad Tomas nelindo. Vos atidarius duris mane pasitiko Migla. Ir kaip aš galėjau apie ją pamiršt. Pasiėmiau ją ant rankų ir nusinešiau į savo kambarį. Apsikabinau ją ir glosčiau. Kartais taip norisi gyvent kaip paprastam žmogui be visų tų šaudymų ir žudimų.

Prakeikta saulė pažadino. Teko ropštis iš lovos. Greit nusiprausiau visą makiažą nes vakar pamiršau, apsirengiau įprastais rūbais, pasižiūrėjau į veidrodį, jame vėl mačiau save tik su violetiniais plaukais kurie man labai patiko. Nusileidau su Migla į apačią. Ant sofos miegojo Tomas. Tyliai praėjau pro jį į virtuvę, pasikviečiau Miglą ir uždariau duris. Pusryčiam pradėjau kepti kiaušinių su dešrelių gabaliukais. Pusė maisto nukeliavo Miglai nes negalėjau atsispirti jos žaviom akutėm. Kažkas paskambino į duris, Migla pradėjo loti, Tomas atsikėlė. Aaggh puikus rytas sugadintas.
Atidariau duris ir iškart ruošiausi uždaryt bet jis ikišo koją. Pradėjau trankyt duris į jo koja tarsi nuo to kas nors pasikeis.
-Juk žinai kad jos neužsidarys?
-Ko tau čia Eidai?
-Atėjau perrišt žaizdos,-praėjo pro mane ir pasisveikino su Tomu.
-Viskas jai gerai nereik nieko čia perrišinėt todėl gali išeit,-jis gadino mano pusryčius.
-Tikrai gerai?-pakėlė antakį atsisukes į mane. Pažiūrėjau į žaizdą ir nusikeikiau, visas bintas permirkes krauju. Ir kaip to nepastebėjau?
-Kas nors dar žino kur aš?
-Nemanau. Aš ir nesitikėjau kad tu būsi čia.
—Puiku,—atsisėdau ant fotelio. Eidas nuėmė nuo rankos bintą o aš nusisukau nes tikrai nenorėjau matyt žaizdos.
Po poros minučių viskas buvo sutvarkyta.
—Kadangi tu čia tai galėsi mane nuvežti atsiimt jūsų pinigų dalies,—apsidairiau niekur nesimatė Tomo.
—Tomai kur tu,—surikau ant viso namo. O gal jis išvažiavo? Dėje. Jis išlindo iš virtuvės su lėkšte kurioje buvo mano pusryčiai.
—Jie atrodė labai skaniai,—pavarčiau akis.
— Aš išvažiuoju o tu kaip nori, jei ką prie durų ant spintelės yra
raktai,— kadangi negaliu vairuot padaviau savo mašinos raktus Eidui ir isėdus į mašiną pasakiau kur važiuoti.
Greitai pasiėmėm pinigus ir liepiau jam parvežt mane namo. Bet kurgi tau pusiaukelėje jis nusuko į kitą pusę.
—Kur tu mane veži?— atsisukau į jį o jis tiesiog žiūrėjo į kelią.
—Tu turi jį pamatyt. Jis kaip ne
savas,— vadinas mes važiavom pas Raidą.
—Man neidomu. O dabar vežk mane namo,—jis sustojo prie šviesoforo ir pamates kad ruošiuos atsidaryt duris jas užrakino.
—Prašau. Jis baigia išprotėt. Jei ne dėl jo tai dėl manęs,—galiausiai pasidaviau.

Sustojus mašinai neskubėjau išlipti. Iėjau į namus kurie buvo apversti aukštyn kojomis.
—Wau,—tegalėjau pasakyt bandydama praeiti pro alkoholio butelius cigarečių nuorukas ir panašiai.
—Tai va,—Eidas ėjo iš paskos.
—Kas jam užėjo?
—Nežinom. Tiesiog kai tu dingai jis manė kad ta žaizda buvo per gili ar kad tas Tomas tau kažką padarė. Jis prisigalvojo ivairiausiu dalykų o tada pradėjo gerti.
—Ir visas šis bardakas po vienos dienos?
—Jip,—pradėjau eiti link Raido kambario. Jis gulėjo viduryje kambario ant žemės ir miegojo, rankoje laikė pustuštį alaus butelį ir dar pora gulėjo šalia.
—Jis mūsų neklauso,—paskė pradėdamas rinkti alaus butelius. Priėjau prie jo ir pradėjau spardyti jam į šoną. Jis pradėjo vartytis. Dar paspardžius jis atsimerkė, pakėlė galvą ir pažiūrėjo į mane.
—Gražu,—vėl užsimerkė ir trenkė galvą į grindis,—man jau ir vaidenas. Matai Eidai? Man haliucinacijos, matau negyvėlius. O gal aš ekstrasensas?—jis pradėjo nusišnekėt.
—O gal tau tiesiog reik
prasiblaivyt?—Eidas šiaip ne taip ikėlė jį į lovą,—pasiliksi?—jis žiūrėjo į mane su šuniuko akytėm.
—Ir kaipgi aš galiu pasakyti ne šitam veideliui,—pavėliau jo plaukus ir nusileidau į apačią.
—Kur merginos?—nuėjau į virtuvę ir pradėjau ieškot kažko valgomo.
—Rugilė miega viršuje o kitos turėjo grįžti namo,—jis atidarė spintelę ir išėmė čipsų pakeli. Aš jį greitai stvėriau jam iš rankų ir nubėgau į svetainę. Eidas atėjo iš paskos, atsisėdo šalia, ijungė teliką ir tiesė ranką pasiimti čipsų kai aš patraukiau maišiuką nuo jo. Jis atsisuko į mane ir vėl bandė pasiekti čipsų bet vėl juos patraukiau. Viskas baigės tuo kad jis atsigulė ant manęs, atėmė čipsus o aš rėkiau kad dustu.
—Užsičiaupkit jūs ten apačioj.

Nežinau kada būčiau ikėlus dalį jei ne jogisgis ir ne gabija20031 kurios man labai blogu metu pakėlė nuotaiką😘😘😘😘😘