Įslaptinta (Baigta)

15

Po poros minučių susitarėm kad susitiksim ryt vakare už miesto esančioje apleistoje parduotuvėje.

Vos išaušus rytui visus pažadinau ir mes nuvažiavom į šaudyklą kur mokinau šaudit. Silvijai sekėsi geriausiai todėl supratau kad ją reiks daugiau išmokinti nes ji mokinasi daug greičiau. Ji iki pirmos valandos išmoko šaudyt tobulai.
—Silvija gal norėsi vakare važiuot su manim?— jie visi žinojo situacija. Silvija tik linktelėjo ir mes nuėjom prie mašinos kur mūsų jau laukė kiti. Visi susėdom į mašinas ir nuvažiavom į centrą pavalgyt. Emilija išrinko greito maisto užkandinę kur visi pavalgėm. Niekas nežinojo mano planų todėl Rugilei kuri vairavo kita mašina liepiau sekti iš paskos. Privažiavau batutų parką. Emilija išlipus iš mašinos pradėjo šokinėt iš laimės kas kėlė man juoką. Sumokėjau už dvi valandas ir visi nuėjom.
Buvo labai linksma išmokinau merginas salto ir jom labai patiko.
Namo grįžom puse pėnkių ir aš su Silvija nuėjom ruoštis aš ją padažiau juodai ir iš spintos išsitraukiau kaukių kurias buvau nusipirkus kažkokiai šventei. Visos jos buvo vienodos todėl vieną padaviau Silvijai o kitą užsidėjau pati.
—Iš pradžių važiuosime į sandėlį. Ten niekur nesidairyk tiesiok eik paskui mane. Stenkis atrodyti kaip robotas taip jie visi tave gerbs ir bijos nes nežinos kokiais tikslais tu čia,—aiškinau jai duodama juodas timpas ir juoda maikę ant šleikučių. Atsistojom prieš veidrodį. Abi atrodėm vienodai ir paslaptingai o tai man patiko.
—Jeigu kas klaus mes esame gauja juodasis drakonas,—ji linktelėjo o aš jai uždėjau diržą su pistoletu. Į bata ikišau peilį ir uždėjau tokį patį pakabuką kaip sau.
Nuvažiavom į sandėlius ir Silvija puikiai vykdė viską ką sakiau. Prieš einant pas Drėjų dar nuėjau į kambarį kuris kaip ir priklausė man. Ten spintoje susiradau juodas mantijas ir padėjau užsidėt Silvijai.
—Mane vadink Deabrua tai reiškia velnias o tu būsi Sua — ugnis
—Man patinka,—ji nusišypsojo ir mes patraukėm į Drėjaus kabinetą. Persimete keleta žodžiu su juo nuėjom į apačia kur mūsų jau laukė grupė kuri mus lydės. Pamačiau Tomą ir nuėjau prie jo. Važiavom su Tomo mašina tik šysik nešnekėjom. Privažiavom susitikimo vietą. Mašinas sustatėm tvarkingai į linija. Aš su Silvija stovėjom priekį o visi kiti už mūsų. Nuėjus į parduotuvę apsidairiau ir dali vyru išskirsčiau pasislėpt visoj salėj. O like stovėjo mum už nugaros atsisuke į pagrindines duris.
Po dešimt minučių durys prasivėrė ir iėjo grupė vaikinų su egipto dievų kaukėmis.
—Deabrua,—pasakė pirmas ėjes vaikinas
—Ra,—paspaudžiau jam ranką
—Galbūt galėtume bendradarbiauti?—Galbūt ir galėtume,—atsakiau žiūrėdama tiesiai jam į akis.
—Ar nusiėmes kaukę galėsiu pamatyt ir tavo veidą?
—Manau kad taip,—jo akys kažkur matytos. Jis pakėlė ranką ir pirmiausiai nusiėmė jo gauja o po to pakėles ranką prie savos ją taip pat nusiėmė. Tas veidas turbūt amžiams istrigs mano atmintį.