Įslaptinta (Baigta)

38

-Kaip nori,-jis pastatė mane ant žemės ir aš iškart nubėgau prie motociklo. Užlipau ir nelaukdama kol Raidas išsiveš savo nuvažiavau mokyklos link.
Pirma pamoka matematika. Tikiuosi Raidas labai nepyks dėl to kad pabėgau.
Nuėjau į kabinetą ir atsisėdau beveik klasės priekyję šalia kažkokios merginos. Ji pasižiūrėjo į mane ir toliau tęsė knygos skaitymą. Gerai? Pasiėmiau telefoną ir pradėjau naršyti.

Po dešimt minučių į klasę iėjo Raidas. Jis priėjo prie manęs.
-Princese tavo vieta ne čia,-jis padėjo savo ranką man ant kelio.
-Aš noriu sėdėt čia,-vėl suraukiau nosį. Nuskambėjo skambutis.
-Einam,-jis paėmė mane už rankos ir silpnai timptelėjo. Į klasę iėjo kažkos vyras.
-Prašom sėst,-jis atsisuko į Raidą. Gerai kas jis toks? Raidas nuėjo atsisėsti kreivai žiūrėdamas į tą vyrą.
-Sveiki visi aš jūsų naujasis mokytojas,-prisistatė gana išvaizdus mokytojas. Jis visą pamoką pasakojo apie save ir keistai žiūrėjo į mane.
-Kodėl nesėdi su savo vaikinu?-mergina šalia manęs paklausė visiškai nekreipdama dėmesio į mokytoją.
-Pirma jis ne mano vaikinas o antra nenoriu,-draugiškai nusišypsojau.
-Tu Vanesa?
-Taip. O tu Erika?
-Aha,-ji droviai nusišypsojo.
-Nelabai sutari su klase?
-Niekad nemokėjau bendraut su žmonėm, dėlto ir neturiu daug draugų.
-Na dabar mes draugės,-niekaip negalėjau nustot šypsotis.

Pamokai pasibaigus kuo greičiau išėjau iš kabineto. Vos Raidas išėjo į kolidorių puoliau jam ant kaklo ir paslėpiau savo veidą jo kaklo įlinkį.
-Tas mokytojas man nepatinka,-apsikabinau jį dar stipriau. Jis mane taip pat apsikabino.
-Einam visi lauke laukia mūsų,-išėjome į lauką kur kaip jis ir sakė mūsų laukė visi.
-Kokia proga čia susirinkimas,-paklausiau apsikabindama su merginom.
-Tas mokytojas toks žiaurus,-visiškai pritariau Ari.
-Bet jis karštas,-nusijuokė Rugilė sukdama plaukų sruogą aplink pirštą.
-O Dieve Rugile,-tikiuos ji neisimylėjo mokytojo, nes tai būtu keista.
-O jūs matėt kaip jis žiūri į
Vanesą?-ot butinai Silvija tai turėjo garsiai pasakyt. Pajaučiau kaip Raidas dar stipriau mane prisispaudžia.
-Neprimink,-nuskambėjo skambutis. Man, Silvijai ir Rugilei buvo geografija. Ir kaip ir praitą sykį man teko sėst prie Enzo.
-Labas,-jis nusišypsojo atsisukes į mane.
-Vyksta pamoka ša,-net neatsisukau į jį.
-Ar kas nors nutiko?
-Koks tau skirtumas?-rūpestingą vaidina.
-Sakyk ką nori, bet man ištikro rūpi.
-Mokytoja aš labai prastai jaučiuos gal galiu eit namo?-nutaisiau kančios iškreiptą veidą. Mokytoja aišku mane išleido. Užlipau ant motociklo ir nuvažiavau namų link. Pasidėjusi kuprinę nusprendžiau kad nepersirengsiu o tiesiog važiuosiu pasivažinėt.

Sustojau prie parkelio, bet nuo motociklo nelipau, tik nusiėmiau šalmą. Giliai širdyje jaučiau kad čia turi atvažiuot baltasis motociklininkas. Ir taip, po minutės jis sustojo šalia.
-Labas.
-Labas.
-Viskas gerai? Atrodai nusiminus,-jis pastebėjo.
-Tiesiog vienas žmogus mokykloi labai nervuoja tai ir išėjau iš
pamokų,-mano skundimasį pertraukė vibruojantis telefonas. Skambino Raidas. Atmečiau ir parašiau žinutę.
„Naujokas užkniso, išėjau"
-Dėl ko jis tave nervuoja?
-Tiesiog jis mano, kad man iš vaikinų reik pinigų nors tai grynas melas,-reiktu nusiramint kol ko nors nesudaužiau.
-Iš ko taip sprendi?
-Nes jis siūlė atiduot savo mašiną tarsi man jos reiktu,-pavarčiau akis.
-O gal jis tiesiog norėjo parodyt kad nėra išlepintas turčių vaikas.
-Gerai... Apie tai niekad nepagalvojau.

Dar pašnekėjom ir aš išvažiavau namo. Gal jis buvo teisus, gal Enzo nenorėjo manęs įžeist.

Grįžau namo. Jaučiausi viena tuose dideliuose namuose. Pažiūrėjau į laikrodį. Maždaug po valandos turėtu grįžti visi iš mokyklos. Paskambinau į piceriją ir užsakiau picų. Po dvidešimt minučių išgirdau skambutį į duris.
-Ar jūs užsisakėt picas?
-Aha nešk į virtuvę,-parodžiau kelią. Po minutės ant virtuvės stalo buvo septynios picos.