Įslaptinta (Baigta)

32

Nuėjom į stadioną pėnkiolika minučių anksčiau. Po dešimties minučių atėjo Adamas su kažkokiais draugeliais.
-Nu kur tie margi klounai?- jis pradėjo eit link mūsų. Aš atsistojau prieš savo draugus.
-Ne su jais atėjai, jėgų išbandyt
-Aš su merginom nesimušu.
-Nes bijai pralaimėt?-nustačiau pašaipią šypsenėlę. Man tereik išvest jį iš kantrybės.
-Pati prisiprašei gražuole, stengsiuosi kuo silpniau,-jis nusiėmė maikę parodydamas savo raumenis. Pamaiva.
-Gal iškart jam greitaja iškviest?-už nugaros išgirdau Silvijos balsą. Nusišypsojau.
-Iškart lavoninės darbuotojus,-jai pritarė Eidas. Atsisukau į juos. Vaikinas stovėjo apsikabines per liemenį Silviją. Jie atrodo taip mielai.
-Paslėpsim lavoną ir ramu. Ne pirmas kartas,-atsisukau į Adamą. Jis ryškiai viso to nesitikėjo.
-Aš negaliu muštis su mergina,-jis susinervaves pasake.
-Tai vadinas pasiduodi,-apsisukau ir pradėjau eit link draugų kai jis iš visų jėgu už plaukų tempė mane žemyn. Staigiai atsisukau į jį.
-Aš niekada nepasiduodu,-jis bandė trenkti man į pilvą bet aš tiesiog pasisukau į šoną ir jis krito į priekį.
-Nevalgyk žemės ji neskani,-nusijuokiau prieidama ir spyrdama jam į užpakalį. Jis visas isiutes atsistojo. Jo draugeliai atsistojo man už nugaros ir laikė mano rankas.
-Ra tau tai nieko neprimena?-nusijuokiau.
-Geriau neprimink,-jis nusišypsojo.
-Aš nežinau kas čia vyksta bet tu,-jis parodė pirštu į mane,-prisidirbai.
-Oi išsigandau. Nemušk manęs piktas dėde,-mano draugai nusijuokė o Adamas tik dar labiau supyko. Jis užsimojo ir ruošėsi trenkti man į veidą, o aš jį tiesiog patraukiau ir jo kumštis susidūrė su vieno, iš mane laikiusių, vaikino veidu. Mano dešinė ranka iškart atlaisvėjo todėl trenkiau kitam vaikinui į nosį ir jie abu jau gulėjo ant žemės.
-Ne su tais prasidėjai,-nusišypsojau ir trankiau Adamui į galvą. Tuom viskas ir baigėsi. Kiti nebedrįso lysti todėl mes apsisukom ir nuėjom viešbučio link.

Kitą rytą atsikėliau pirma ir nuėjusi į viešbučio restoraną valgiau kepsnį. Tada pamačiau Adamą su didele mėlyne po akimi. Visiškai nesigailiu.
Mane sudomino tai kad jis pirštu parodė į mane. Apsidairiau. Čia buvo gana daug vyrų apsirengusių kostiumais. Tai tikrai keista. Atsistojau ir apsisukau eiti į apartamentus kai atsitrenkiau į kažkieno krūtinę. Staigiai pakėliau akis kad pamatyt kostiumuotą vyrą. Apsisukau ir jau ruošiausi bėgti kai jis pagavo mane ir uždėjo kažkokią medžiagą ant nosies ir burnos.

Pramerkiau akis. Sėdėjau kažkokioj virtuvėj pririšta prie kėdės. Čia buvau viena. Pasilenkiau ir šiaip ne taip pasiekiau pakabuką visą laik kabojusį ant kaklo. Išskleidžiau ir su ten esančiu peiliuku lėtai bet užtikrintai nusipjoviau virves. Priėjau prie lango. Nežinau kelintam aukšte esu bet iššokus tikrai neišgyvenčiau. Patikrinau duris. Jos buvo užrakintos ir dar nežinia kiek spynų. Galėčiau atrakinti dvi kurios atsirakina iš abiejų pusių, bet kitų niekaip.
Nusiraminau. Kad ir kas mane čia atgabeno, aš jam reikalinga, kitaip jau būčiau negyva. Turbūt.
Išsiviriau kavos ir atsisėdus ant palangės laukiau.
Galiausiai kažkas atrakinėjo visas spynas. Suskaičiavau pėnkias. Ir čia šita apsauga man? Aš pamaloninta.
Iėjes vyras iš pradžių pažiūrėjo į kėdę ir aiškiai mačiau kad išsigando kai suvokė jog manęs ten nėra.
-Atleisk ta kėdė buvo nepatogi o aš norėjau gert,-nusišypsojau pakeldama puoduką. Jis atsisuko į mane nustebes.
-Kaip tu?-jis priėjo ir apžiūrėjo nupjautas virves,-kaip?-atsisuko į mane pakeldamas virves.
-Ne su tuo žmogum prasidėjot.
-Mes tik norėjom pasiūliti darbą. Tu sumušei vieną iš geriausių mūsų vyrų ir dar du. Ir plius tu mergina todėl mum labai praverstu žmogus kaip tu.
-Pala nori pasakyti kad jis priklausė gaujai? Ta prasme mafijos gaujai?
-Taip. Ir siūlau ir tau prisidėti.
-Aš čia atvažiavau tam kad pailsėt nuo viso to,-panašu kad be mafijos negaliu niekur nukeliaut.
-Tu gautum tris tūkstančius į mėnesį. Visdėlto nemaži pinigai.
-Nieko nebus. Parodyk man išėjimą ir ate.
-Tu taip lengvai neišeisi.
-O vat pabandom,-atsidariau duris ir išėjau į kolidorių kur stovėjo žiauriai daug vyrų. Apsisukau ir grįžau į tą virtuvę.
-Nieko nebus aš tau sakau,-atsisukau į tą vyrą. Jis mane jau nervuoja.
-Aš norėjau gražiuoju, bet kas tu tokia kad atsisakytum? Niekad negausi geresnio pasiūlimo.
-O vat kas aš tokia galiu pasakyt jei nori,-nusišypsojau. Jei tai gauja tai turėtu žinot apie mane.
-Kur mano manieros? Aš
Mindaugas,-ištiesė ranką. Aš į ją pasižiūrėjau kaip į kokį šūdą.
-Tikiuosi tu negalvoji kad aš ją liesiu? O mano vardas... Pala pamiršau,-man patiko jį erzinti,-ak taip. Man labai nemalonu susipažinti bet aš Deabrua,-išsišiepiau ir žiūrėjau jo rekciją. Kokia aš šiandien šmaikšti. Jis mane nužvelgė turbūt negalėdamas patikėt.
-Gerai manęs jau draugai pasigedo tai aš eisiu,-vėl išėjau į kolidorių.
-Mane Mindė išleido todėl padarom man takelį praeit,-ėjau drąsiai nes ko čia bijot.