Įslaptinta (Baigta)

21

Viską užrakinau ir nuėjau prie lango pro kurį matėsi visi vis dar sėdintys prie baseino. Patuksenau į langą taip atkreipdama visų dėmesį. Pamojavau ir nusiunčiau jiems oro bučkį. Nuėjau į virtuvę ir pasiėmiau Raido telefoną. Likau šokiruota, ant jo telefono ekrano buvo mano nuotraukos. Paskambinus į piceriją užsakiau labai daug maisto. Ilgai netrukus sugalvojau ką daryt ir su telefono ekranu.

Nuėjau prie durų ir pamačiau visus sėdinčius ant žemės. Patuksenau į langą. Visi atsisuko į mane o aš pradėjau rodyti ivairias grimasas. Visi stovėjo ir žiūrėjo į mane priblokšti. Išgirdus durų skambutį greit nubėgau ir atidariau jas. Staigiai isitempiau picų išvežiotoją ir vėl užrakinau duris.
-Atleiskit reikia būt atsargiai kai už durų kažkokie beapročiai,-praeidama parodžiau į draugus stovinčus ir žiūrinčius į mane. Aš jiems mirktelėjau ir Raidas pradėjo trankyti duris kažką šūkaudamas.
-Sakiau,- nuėjau į virtuvę o paskui mane ir vaikinas su visu maistu.
-Padėkit viską ant stalo o aš tuoj surasiu piniginę,-pradėjau dairytis visur. Galiausiai nuėjau į antrą aukštą ir atsidariau kažkieno langą. Apačioje visi stovėjo ir žiūrėjo į duris.
-Eeiii laukiniai kur piniginės man reik žmogui už darbą sumokėt,-visi pakėlė gavas į mane.
-Ileisk nors mane,-pirma prabilo Sivija.
-Negausi nė cento kol mūsų
neileisi,-dabar jau šaukė ir Raidas. Aš tik truktelėjau pečiais ir vėl nusileidau į apačią. Galiausiai radau kažieno piniginę. Peržiūrėjus turinį supratau kad ji Raido. Tobula. Priėjau prie stiklo durų už kurių visi stovėjo. Atidariau piniginę ir pradėjau tikrinti jos turinį. Raidas dar labiau pradėjo trankyti duris o aš išsitraukus pinigus numečiau piniginę ant žemės. Grįžau į virtuvę kur manęs vis dar laukė vaikinas.
-Kiek aš skolinga?
-89,25,-ištiesiau jam šimtą eurų o jis pradėjo ieškot gražos.
-Graža pasilik sau.

Palydėjau jį iki durų ir vos jas atidarius man ant kaklo užšoko Silvija.
-Nulipk reik greičiau užrakint
duris,- kol niekas neatėjo užrakinau duris ir su drauge nuėjom į virtuvę kur buvo visas maistas.
-Taiii... Kieno čia namai?-paklausiau žiūrėdama kur mano mėgstamiausia pica.
-Raido gaujos,-pasakė pati išsitraukdama mėsainį. Nuėjusios prie stiklinių durų valgėm ir šnekėjom kol visi lauke mus stebėjo. Išklausinėjau visko kas nutiko per laiką kol miegojau. Geriausia tai kad mano šeimai ir draugams viskas gerai. Kažkur apie antrą valandą lauke visi sukilo ir pradėjo kažkur eiti. Greit atidariau duris.
-Ei kur einat? Nebijot namų palikt man,-vos išgirdę mano balsą visi apsisuko ir supuolė į namus.

Po poros valandų visi sotus gulėjo išsidrėbe kas kur. Raidas tiesė ranką link savo telefono aš tai pastebėjus pradėjau nevaldomai žvengti nubėgau Eidui už nugaros.
-Gelbėk mane,-pasislėpiau tarsi nieks nežinotu jog aš čia.
-Rimtai gėjai ant telefono ekrano?-išgirdau Raido juoką.
-O ką nepatinka?-pradėjau dar labiau juoktis.
-Yra dalyku kurie man labiau patinka,-pasakė jis atsistodamas ir eidamas link manęs.
-Bet tu neneigi kad ir gėjai tau patinka,- mus skyrė tik Eidas.
-Gerai vaikučiai man jau laikas eit namo,-prabėgau pro Raidą ir pasileidau durų link,-Silvija parodyk pasiklydėlei kelia nes aš net neisivaizduoju kur aš randuos,-lauke sulaukiau Silvijos ir ji pradėjo eit kažkokia gatve.

Po dešimt minučių kelio priėjom savo namus. Pasirodo jie ne taip jau ir toli gyvena. Apsoliučiai visi buvo sporto salėje. Vos jie išgirdo, kad mes grįžom, atėjo į viršų. Likusią dienos dalį nieko neveikėm. Rugilė parodė ką išmokino Miglą, Emilija nenulipo man nuo kelių, o Ari vis kažko klausdavo apie kompiuterius. Mūsų filmo aptarinėjimą nutraukė beldimas į duris. Emilija nulipo nuo manęs ir nuėjo atsisėdo ant Rugilės kelių ją apsikabindama. Už durų stovėjo apsiverkusi Simona.
-Aš nebežinau kur eiti,-ji buvo sumušta ir niekaip nenustojo kūkčioti. Ileidau ją į vidų ir kol nieks nematė nusivedžiau pas save į kambarį. Užrakinus duris nuėjau ir prileidau vonią šilto vandens. Ji man papasakojo kas ivyko ir aš prižadėjau jai padėt.

Simona ilgai neužtrukus išėjo iš vonios. Šiaip ne taip radau ką jai apsirengt. Nuėjom į apačią kur visi toliau žiūrėjo filmą.
-Emilija tavo mamytė atėjo,-ji pašoko ant kojų ir pribėgus prie Simonos ją apsikabino. Priėjo ir Benas tik iš jo žvilgsnio supratau kad jis itaria kas čia ivyko.

Po poros valandų aš Rugilė Silvija ir Ari sėdėjom svetainėje ant sofos. Simonai padėjau kiek galėjau. Dabar ji su Benu ir Emilija yra mano gero draugo namuose kur juos saugo ir jiems nieko nenutiks.
-Po viso šito man reik atsipalaiduot o niekas geriau neatpalaiduoja kaip grožio salonas ir pasivaikščiojimas po parduotuves,-Rugilė pradėjo tempti merginas nuo sofų kurios vos supratusios greit pašoko ir nubėgo rengtis.
-Tikiuos tu nieko prieš?-Rugilė sustojo pusiaukelėje į savo kambarį.
-Viskas gerai,-aš buvau pavargus bet nenorėjau sugriauti jų planų.

Išlipom iš mano mašinos ir patraukėm link prekybos centro. Merginos vaikščiojo po parduotuves ir apsipirkinėjo kol aš tik sekiojau iš paskos.
Pagaliau galiu prisėst kol jos matuosis rūbus. Atsirėmiau į fotelio atloša ir užmerkiau akis.
Pro miglą girdėjau draugių balsus. Jos mane kvietė bet aš buvau pernelyg išsekusi kad atsimerkčiau.