Įslaptinta (Baigta)

17

-Sveika Deabrua matau nepasisėkė,-išgirdau už savęs balsa ir atsisukus pamačiau jį.
-O tu ką čia dirbi?-paklausiau Tomo.
-Visada gerai turėt kažką iš policijos kas padeda. Aš viską tuoj sutvarkysiu ir galėsit eit.
-Ačiū,-tepasakiau ir vėl atsisėdau. Niekad nemaniau kad Tomas gali dirbti policijoj.
Po poros minučių viskas buvo sutvarkyta ir aš su Silvija patraukėm namų link.
Kadangi dabar buvo trečia valanda nakties vos grįžusios nuėjome į savo kambarius.

Mane pažadino beldimas į duris.
-Vanesa kelkis,-išgirdau Rugilės balsą. Atsistojau nuo lovos ir priėjau prie spintos greitai apsirengus baltus šortus ir juodą maikę nuėjau į apačią. Ant stalo jau buvo padėtos lėkštės su kaptais kiaušiniais ir dešrelėm. Visos valgėm tyloje ir mano mintys nukrypo nuo tikrovės. Galvoje skriejo dauk minčių ir kaikurias nusprendžiau ivykditi kuo greičiau.
-Rugile Silvija man šovė geniali mintis todėl jūs einat apsirengti ir mes važiuosime į vieną vietą,-kol jos ėjo į viršų persirengti aš greit išsitraukiau telefoną ir neilgai trukus susiradau man tobulą šuns veislę. Paskaičiau aprašyma pagal kurį šie šunys yra aktyvūs, socialūs, greiti, drąsūs, givibyngi ir bebaimiai. Su mūsų gyvenimo būdu Čekoslovakų veislės šuo mums bus tobulas draugas. Greit paskambinau į veislyną kur kaip tik liko viena šios veislės patelė susitariau su žmogumi kad už dvidešimties minučių atvažiuosim ir padėjau ragelį. Po minutės žemyn nusileido draugės.
-Rugile važiuosim su tavo mašina,-ji šia mašiną vairuoja dažniau todėl mes ją ir pradėjom vadinti Rugilės. Ji tik linktelėjo ir pasiėmus raktelius išėjo į lauką. Aš atsisėdau į priekį o Silvija į galą. Pasakiau kur važiuoti ir nusisukau į langą. Staiga pajaučiau jog Silvija pasilenkia į priekį ir atsiremia į kėdės atlošą. Ji pabaksnojo į mano petį taip atkreipdama mano dėmesį. Aš atsisukau į ją ir nustačiau klausiamą žvilgsnį.
-Taiii... kur mes važiuojam,-paklausė Silvija žiūrėdama į mane.
-Va čia paslaptis,-atsakiau ir nusisukau į kelią.
-Bet man labai idomu,-per veidrodėli mačiau kaip ji nustato pūkio akytes.
-Nieko nebus aš tau tikrai nesakysiu anksčiau laiko,- paskiau ir atsirakinus savo telefoną naršiau socialiniuose tinkluose.
-Aš neatstosiu kol nepasakysi,-ji pradėjo baksnoti mano petį. Po poros minučių mano neregavimo į jos veiksmus ji pradėjo ivairiai kraipyti mano veidą. Aš staigiai atsisukau į ją ir ikandau į pirštą.
-Auch,-ji patraukė rankas nuo mano veido ir isikišo pirštą į kurį ikandau į burną,-man dabar skauda,-ji pradėjo apsimetinėti kaip jai skauda.
-Oi oi vargšelė duok papūsiu,- ji išsišiepė, užrietė nosį ir iškišo pirštą į kurį aš pradėjau pūsti. Akies krašteliu mačiau kad Rugilė vis žvilgčioja į mus ir bando sulaikyti juoką.
-Dabar geriau,-paklausiau pabučiuodama jos piršta kaip mažam vaikui. Ji greitai ir dauk kartų palinksėjo galvą. Aš pavarčius akis nusisukau į kelia.

Privažiavom didelį nama aptvertą aukšta tvora. Šalia jo stovėjo daugiau namų, kaipspėju ten gyvena šunys. Vos išlipus iš mašinos prie vartų pribėgo trys dideli senbernarai ir pradėjo lot ant mūsų. Po minutės pasirodė ir šeimininkas. Mes su juo pasisveikinom ir nuėjom į pastatą kur kaip ir spėjau buvo laikomi šunys.
-Omg omg nori pasakyt kad mes pirksim šunį,-vos nešokinėjo Silvija aš linktelėjau o ji pribėgo ir apsikabino mane.
-Mes turėsim šunį mes turėsim šunį,-ji kartojo kol mes ėjom paskui šios vietos savininka.
-Štai kaip ir šnekėjom,-jis privedė mus prie mažo šuniuko koris žaidė su jam perdideliu kamuoliu. Aš nieko nesvarsčius ištiesiau jam sutartą sumą pinigų ir priėjus paėmiau kalytę ant rankų. Ji pradėjo laižyt mano veida kas man kėlė juoką.
Kol mes ėjom link mašinos aš kalyte perdaviau Silvijai o pati nuėjau pasiimt dokumentų dėl kilmės ir panašių dalykų. Galiausiai grįžau į mašiną kur Rugilė su Silvija niurkė šunį. Pradėjusios važiuti pradėjom galvoti kokį vardą duoti mūsų naujai šeimos narei. Galiausiai po ilgų diskusijų, pykčių ir ginčų priėjom bendra sprendimą kad vardas bus Migla.
Grįžusios namo paleidom Miglą lakstyt kur nori kad apsiprastu su aplinka. Po gero pusvalandžio Migla jau miegojo ant kailinio kilimo svetainėje. Tuo metu aš susirašinėjau su Benu ir Tomu viska aptare nusprendėm kad sesė, brolis ir draugė jau gali grįžti namo nes Tomas viską sutverkė ir mum nereikės jaudintis dėl policijos grįžimo čia.
Aš su Silvija sėdėjom ant kilimo šalia Miglos kuri jau buvo pabudusi ir žaidė su kažkokiu minkštu žaislu. Mes kalbėjom ir laukėm kada iš viešbučio grįš Rugilė su visais kitais.
Nereikėjo ilgai laukti kai išgirdom mašinos variklį ir draugų balsus. Vos Emilija pamatė Miglą pradėjo cypti kas mums viesiems kėlė juoką.
Kol visi žaidė su Migla aš pasakiau kad važiuoju į parduotuvę. Parduotuvėje prisipirkau visko ko tik eidama užsimaniau ir tai sudarė tris didelius maišus.

Namo grįžau apie ketvirta valanda. Svetainėje buvo pats mieliausias vaizdas kaip Emilija miega ant žemės apsikabinus Miglą. Aš nuėjau su visais maišais į virtuvę kur buvo visi kiti.
-Aš pripirkau visko tiek kad visa nakti ėsim,-pasakiau kad atkreipčiau jų dėmesį. Maišai greitai buvo paimti iš manęs ir sudėti ant stalo. Iškraustinėjom viską kai man šovė puiki mintis kuri Arijai veikiausiai nepatiks.
-Taigi man šovė puiki mintis,-išsišiepoau atsisukdama į visus.
-Kodėl man tai jau nepatinka,-susiraukė Silvija.
-Tau tai patiks užtat Ari ne,- Arija stovėjo ir galvojo. Aiškiai žiirėdama į jos veida galėjau pasakyt kada ji suprato ką aš planuoju.
-Ne! Nenene,-ji pradėjo purtyt galvą į šonus.
-O taip! Taiptaiptaip. O dabar greit į sporto salę,-mačiau nusivilimą Ari akyse. Tai mane šiek tiek pralinksmino. Pabaigus viską dėliot į vietas nubėgau į sporto salę kur visi jau buvo persirenge ir laukė manęs. Aš greit persirengiau ir pradėjau mokinti ivairių gudrybių kaip nugalėt priešininką ir panašiai.
Sporto salėje praleidome dvi valandas kai galiausiai Ari tiesiog atsigulė ant žemės.
-Neeee. Viskas daugiau nebegaliu,- ji užriko ant visos salės.
-Tuomet eik persirenkti,- ji pakėlė galvą nuo žemės ir nepatikliai pasižiūrėjo į mane. Aš linktelėjau galvą taip duodama suprasti kad eitu. Ji staigiai pašoko ir nuėjo.
-Gerai manau kad šiandienai užteks,-pati apsisukau ir išėjau.
Nuėjau į virtuvę kur visi žiūrėjo kažkokį filmą.
-Sese,-išgirdau Emilijos balsą sau už nugaros. Apsisukau ir pasilenkiau prie jos.
-Aš noriu miegoo,-ji pradėjo zysti todėl tiesiog paėmiau ją ant rankų ir nunešiau į savo kambarį. Kol aš jai padėjau persirengti į kambarį atėjo Migla ir greitai užšoko ant lovos. Emilija pribėgus prie lovos taip pat užšoko, atsigulė po kaldra ir pradėjo glostyt šuneli kuris gulėjo šalia.
-Labankt,-priėjau ir pabučiavau sesei į kaktą. Ji staigiai pašoko ir apsikabino mano kaklą.
-Aš tave labai myliu,-ji tepasakė ir atsigulė užmerkdama akis.
-Ir aš tave labai myliu,-pasakiau prieš išeidama iš kambario. Nuėjau į apačią ir sėdėjau kartu su kitais žiūrėdama filmą. Visi juokėmės kai išgirdau darbinio telefono garsą. Iš mano veido išraiškos visi suprato kad nieko gero nelauk. Nuėjau į virtuvę ir nuo stalo pasiėmiau skambantį telefoną.
-Deabrua klauso.