Įslaptinta (Baigta)

28

Tomas išlipo pirmas ir pribėges atidarė mano dureles.
Na ką pasilinksminkim.

Isikibau Tomui į parankę ir nuėjom link didelio namo kur vyko vakarėlis. Tiesiu taikymu nuėjau prie stalo ant kurio buvo alkoholis. Paėmiau pirmą pasitaikiusį puoduką ir net negalvodama apie galimas pasėkmes susiverčiau visą turinį į burną. Jau gana senai jaučiau alkoholio skonį burnoje todėl pasigailėjau kad taip greitai viską išgėriau. Tik deja aš nepasimokau, nes po minutės mano gerkle tekėjo dar vienas puodukas neaiškaus gėrimo. Merginos buvo dingusios kaip ir Tomas. Bet aš nesiskundžiau. Nuėjau tarp žmonių ir atsipalaidavus šokau.

Nebežinau nei kiek valandų, nei kiek puodelių alkoholio išgėriau, bet žinau kad aš pagaliau atsipalaidavau. Apsidairiau po patalpą ieškodama pažystamų veidų. Bet pati to nesuvokdama vėl pyliau kažką į gerklę. Staiga iš mano rankų buvo atimtas puodelis. Staigiai atsisukau į tą kuris tai padarė. Priešais mane stovėjo visiškai blaivas Tomas.
—Tau jau gana gert,—padėjo puodelį ant stalo. Bet kurgi aš klausysiu ką man sako kiti. Staigiai pasiėmiau visą bonką velniai žino ko, ir užsiverčiau. Daug išgert nespėjau bet man ir nereikėjo nes buvau visiškai girta.

Neprisimenu nei kaip atsiradau namie, nei kaip persirengiau. Tik žinau kad tas merginų rėkimas iš apačios tuoj susprogdins mano skaudančią galvą. Lėtai nuėjau į tuoletą. Atrodžiau klaikiai. Mano violetiniai plaukai priminė paukščio lizdą o dėl nubėgusio makiažo atrodžiau kaip iš siaubo filmo. Spintelėje susiradau vaistų nuo skausmo ir prarijus pora tablečių ilipau į dušą. Susitvarkius vėl pažiūrėjau į veidrodį. Atrodžiau biški padoriau. Nors ko tikėtis kai vakar tiek prigėriau. Nusileidau į apačią. Merginos ir Tomas buvo virtuvėje ir valgė blynus.
—Labas rytas,—linksmai pasisveikino Ari.
—Aha labas,—atsisėdau ant kėdės ir padėjau savo galvą ant stalo.
—Kažkam pagirios,—Rugilė pastūmė man lėkštę su blynais.
—Kiek tu vakar išgėrei?—Silvija prišais mane pastatė kavos puodelį.
—Daug,—teatsakiau ir atsigėriau kavos.
—Daugiau negu daug,—Tomas į mane pažiūrėjo priekaištingu žvilgsniu.
—Nieko nesakyk. Žinau kad pasakiau ar padariau ko nereikėjo.
—O taip,—Tomas tik nusijuokė iš manęs bet ačiū jam nieko nepasakojo.
—Šiandien tikrai neketinu nieko daryti tai jei kas norit galit prisidėti prie filmų žiurėjimo,—nuėjau į svetainę ir isijungiau filmą. Po poros minučių šalia manęs atsisėdo Tomas.
—Merginos sakė pasakyt tau kad jos išvažiavo, tiksliai nesupratau kur.
—Aha gerai,—nesugebėjau susikoncentruoti nei ties filmu nei ties Tomo kalbomis.

Atsikėliau nuo kikenimo. Pramerkiau akis. Priešais mane stovėjo merginos ir fotografavo mane. Atsisėdau ir supratau kad aš su Tomu užmigome, ir aš buvau susirietus į kamuoliuką ant jo. Pavarčiau akis ir užkilus į savo kambarį kritau į lovą.

Pramiegojau visą dieną ir atsikėliau vakare. Miegoti visiškai nebenorėjau. Nulipau į apačią. Laikrodis rodė venuolikta nakties. Nuėjau į svetainę kur ant sofos vis dar miegojo Tomas. Nusprendžiau kad geriau jo nežadinsiu. Iš šaldytuvo išsitraukiau sulčių ir jas begerdama galvojau ką daryti. Dabar tikrai neužmigsiu o ir jaučiuosi blaivi. Persirengiau į odines kelnes ir švarkelį, nuėjau į garažą. Jau taip senai nevažinėjau motociklu.
Niekur neskubėdama leidausi miesto gatvėmis be jokio tikslo. Šviesofore užsidegė raudona šviesa. Sustojau. Šalia privažiavo kitas motociklas. Nekreipiau į jį dėmesio kol jis nepradėjo gazuot ir trukčiot į priekį. Atsisukau. Per šalmą nemačiau kas ten bet iš sudėjimo galiu pasakyt kad tai vaikinas.
—Iki parko?—išgirdau jo balsą ir supratau kad jis siūlo lenktiniaut. Linktelėjau ir atsisukau į kelią. Užsidegus žaliai šviesai pasileidau parko link. Buvo linksma vėl lėkti miesto gatvėmis lenktiniaujant su nepažįstamu žmogum. Jis nedaug teatsiliko, bet parką pasiekiau pirma. Jis sustojo šalia manęs. Nulipau nuo motociklo ir nusiėmiau šalmą. Jis linktelėjo ir staigiai nuvažiavo. Greit užsidėjau šalmą ir pasileidau paskui jį. Ilgai sekiojau jį po miestą painiom gatvelėm kol galiausiai pamečiau jį iš akių. Dar paklaidžiojau tikėdamasi pamatyt jį ir jo baltą motociklą, bet nieko nepešusi grįžau namo.

Buvo pusė pirmos kai grįžau į lovą ir begalvodama apie baltajį motociklininką užmigau.

Kitą rytą atsikėliau pati, niekieno nepažadinta ir nulipau į apačią Rugilė su Ari gėrė kavą ir šnekėjo.
—Labas,—pasisveikinau ir usikaičiau vandens.
—Sveika
—Labuka
—Kur Silvija?
—Pas Eida,—pakilnojo antakiu Ari.
—O Tomas namie,—nusišypsojo Rugilė, pavarčiau akis ir palikus jas toliau šnekėti išėjau į lauką. Su tom dviem vištom normaliai nepašnekėsiu man reik Silvijos.
Grįžau į vidų susirinkau daiktus ir išvažiavau.

Stovėjau prie didelio namo ir dvejojau ar turėčiau čia eiti. Galiausiai nusprendžiau ir plačiai atvėrus duris ižengiau į namą.
—Grįžaaauuu,—sušukau ant viso namo taip tikėdamasi kažką prisišaukt bet tai ką pamačiau mane šokiravo.