"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-9-

Azalea pov.

Sekanti diena ėjo įprastai nuobodžiai. Girdėjau, kaip Maura rėkė ant Niall dėl kažko, nes šiandien karšta, o langai pas visus praviri, tad viskas girdisi. Mama, kaip ir visada kažkur išlėkusi su „reikalais", tėvas pasirodo išvažiavo 2 savaitėm į komandiruotę, o Rosie vienintelė, kuri dar padeda man neišdurnėt čia sėdint.

- Na, jie ir triukšmauja. – kalbėjo mano auklė, betvarkydama svetainę. Aš padėjau jai ir aprinkau išmėtytus daiktus.

- Patikėk ir aš tai pastebėjau, nors čia esu vos tik savaitę.

- Bus jam varžybos kitam mieste, tai bus čia išilgta ramybė.

- Pasiilgau tylos. – nusijuokiau.

- Ką planuoji veikt šįvakar? – paklausė manęs Rosie ir baigė su šluoste valyt stalą.

- Kaip ir visad, spėju.

- Pameni, kaip maža mėgdavai suptis?

- Taip. – pagalvojus atsakiau. – Gaila, kad dabar sūpynių nebėr. Man jos beprotiškai patikdavo.

- Galėjo tėvai palikt jas. Patikėk aš jiems sakiau, bet žinai juos, niekad kitų nuomonių neklauso. – kalbėjo jau užsivedusi Rosie, bet suskambo skambutis į duris.

- Mama parėjo? – pažiūrėjau į auklę.

- Ne, ji atsirakintų pati duris. – truktelėjo pečiais moteris ir nuėjo atsidaryt durų, o aš ir toliau sėdėjau ant sofos, nors tiksliau beveik gulėjau.

- Sveiki. Ar Azalea namie? – išgirdau ir tada susiraukiau.

Šitas balsas labai primena Niall... Ar man tik taip atrodo?

- Taip, ji namie. Pakviesiu. – po kelių sekundžių prieš mano akis išdygo Rosie.

- Niall? – tyliai jai sušnabždėjau, kad tas neišgirstų, nes pas jį per gera klausa.

Auklė, tai patvirtindama, kelis kartus linktelėjo, o aš pavarčiau akis, kas privertė ją sukikenti. Atsistojau nuo sofos ir nenorom lėtapėdiškai tipenau iki durų. Man įdomu, ko jis užsinorėjo ir vėl? Ką vėl kamuolys ar kokio kištuko reikia?

Priėjau prie durų, o tarpdury stovėjo Niall. Žinoma, kaip visada savo stiliuke bei plaukais sukeltais į viršų. Kaip čia jis ne girtas?

- Labas? – sutrikusi paklausiau.

- Labas. – šyptelėjo ir man vaikinas.

- Ko nors norėjai? – priėjau arčiau ir sukryžiavau rankas ties krūtine.

Išties neturėjau noro su juo kalbėt, nes po to jaučiuosi išsekusi. Tik man įdomu, kaip jis sugeba, taip paveikt žmones ir juos išsekint?

- Ką veiksi vėliau? – paklausė. Okey, netikėtas klausimas.

- Turbūt nieko. – gūžtelėjau pečiais. – O kodėl klausi? – pasiteiravau, o jis priėjo arčiau manęs.

Žymiai arčiau, kad net jaučiau jo kvėpavimą atsimušantį į mano odą. Jis pakėlė ranką ir paėmė vieną mano plaukų sruogą ir ją patraukęs pasilenkė link mano ausies.

- Būk pasiruošus 8PM, ateisiu tavęs pasiimt ir jokių ne. Aš perspėjau. – sušnabždėjo arti mano kaklo odos, o per kūną lakstė malonūs šiurpuliukai. Keistas jausmas, tačiau visai malonus.

- Neno... – pradėjau, bet buvau pertraukta:

- Aš pasakiau. – pasakė gan įsakančiu tonu ir tada atsitraukė nuo manęs ir išėjo.

Keistuolis kažkoks. Užsimanė kažko ir galvoja, kad aš pas jį iškart bėgsiu, kai jis tik užsigeidžia čia kažko. Tegu svajoja... Niekur aš su juo neisiu. Nei aš jo pažįstu, nei labai jau smagu su juo bendraut.

Uždariau duris ir grįžau pas auklę į svetainę, kuri iškart paklausė, ko norėjo iš manęs Niall. Pamelavau jai ir pasakiau, kad paklausė ar neturim futbolo kamuolio netyčia. Rosie į mane įtartinai pažiūrėjo, tačiau patikėjo lygtais. Kuo mažiau kiti žinos, tuo visiems geriau bus.

Praėjo kelios valandos po Niall atėjimo pas mane. O aš guliu išsidrėbusi savo lovoj ir žiūriu teliką, Rosie išėjo, nes jai pasibaigė darbo laikas pas mus. Jo, ji pas mus dirba pagal grafiką kažkokį, kurį sudaro tėvai. Girdėjau, kaip parėjo mama.

Pasisveikinau su ja persimesdama keliais žodžiais, o tada grįžau į kambarį. Naršiau po telefoną, po to susikūriau soc. tinklus. Kažkiek pramokau jais naudotis. Na, taip technologijos pažvengė į priekį, bet aš pasivysiu viską.

Žvengiau žiūrėdama į kažkokį įrašą 'Youtube'je, kai mane išgąsdino parėjęs pranešimas į telefoną, kad net sugebėjau tą savo prakąstą obuolį išmest iš rankų. Pasisekė, kad krito ant lovos, nes kitaip jaučiu būtų sudužęs. Paėmiau telą atgal į delną ir pasirodo parėjo žinutė iš nežinomo numerio, tad atsidariau ją.

Nežinomas nr.: Ir kodėl tu neklausai manęs?

Garantas, kad parašė Niall, nes dabar jau kelios minutės po 8PM, tad gi aš jau turėjau būt išėjus iš namų ir susiruošus. Bet kadangi esu per daug užsispyrusi...

Me: Galbūt todėl, kad nesu tavo?

Nežinomas nr.: Neatsakinėk į mano klausimus klausimu

Me: Soz, mokaus iš geriausių : )

Nežinomas nr.: Išeini į kiemą

Me: Svajok.

Nežinomas nr.: Svajoju, bėgte į kiemą

Me: Mhm, ne

Nežinomas nr.: Eini arba pats ateisiu ; )

Me: Neišdrįsi ; ) – išsiunčiau.

Turėtų atsiknis tas debilas dabar. Jis tikrai neis čia, kai mano mama yra namuose. Išėjau iš pranešimų ir galėjau toliau sėdėt sau ir naršyt po telą. Man tik įdomu iš kur Niall gavo mano numerį? Gi niekas aplinkui jo nežino. Jis rimtai kažkoks nesveikas ir dar nori, kad su juo kažkur eičiau vakare, kai neįsivaizduoju, ką jis gali man padaryt.

- Azalea! – išgirdau lygtais iš kiemo. O tu šūde...

Ar jis juokauja? Ir kodėl aš palikau pravirą langą? O jei išgirs mano mama, kad jis mane kviečia... Mane ji nudės iškart. Ugh... Atsidusau ir padėjusi telą atsistojau nuo lovos. Priėjau prie lango ir su ranka patraukiau užuolaidas, o tada pažvelgiau žemyn. Niall stovėjo po mano langu ir dar mūsų kieme.

Jis – nesveika. Mama policiją jam iškvies, jei išgirs ir pamatys jį, o žinoma, man bus kapiec, nes galvos, kad aš su juo bendrauju ar kažką panašaus darau. Pasiekiau su ranka lango rankeną ir atidariau jį plačiai, o tada pasilenkiau ir pažvelgiau į blondiną.

- Ko tu nuo manęs nori? – spoksodama į jį, paklausiau. O jo plaukai dabar atrodo dar tobuliau...

- Einam.

- Tu ką vėl girtas?! – išpūtusi akis, stebėjau vaikiną, kuris priėjo dar arčiau mano lango.

- Ką?! Ne! – susiraukęs žiūrėdamas į mane atrėkė.

- Aza, su kuo ten kalbi?! – išgirdau garsų mamos balsą kažkur netoli mano durų... Nu, dabar tai bus... Mirsiu.

- Azalea, arba eini su manim arba rėksiu, o tai tavo mamytei nepatiks. – kėlė savo sąlygas Niall su savo pošla šypsena veide, o aš ką padariau, tai tik užtraukiau užuolaidas, kuo greičiau.

- Aza? – girdėjau mamos balsą prie pat mano kambario durų, tad staigiau pagriebiau savo telefoną ir šokau į lovą. Jei Niall rėks, man bus moralų valandėlė su mamyte. – Ar apkurtai tu? – staigiai prasivėrė kambario durys.

- Aš ir tavęs pasiilgau. – vaidinau, kad kalbu su teflonu, o mama į mane pažiūrėjo keistu žvilgsniu. – Palauk, Chris, mama atėjo į kambarį. – melavau ir pažvelgiau į ją. – Ko nors norėjai? – paklausiau.