"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-41-

Azalea pov.

- Tai ką jau veikėt? Smaginotės? – paklausė smalsiai Zayn, o aš sutrikau, išgirdusi jo klausimą...

- Ji nekalta, idiote. – leptelėjo Niall.

O man pasidarė dar labiau gėda... Mano žvilgsnis jau buvo nulėkęs į stalą, tad atsigėriau savo cola'os. Ir kam reikėjo tai pasakyt jam garsiai? Dar prie kitų žmonių. Dabar jaučiuosi taip lyg mano visas paslapčių kortas būtų atvertę ir likau be jokio skydo, kuris padėtų. Kodėl Niall toks plepus ir negali palaikyt visko paslapty? O aš dar turėjau tokią mintį, kad, jei papasakočiau savo praeitį, jis mane suprastų, bet dabar supratau, kad jis tik viską išpliurptų.

- Tu - nekalta? – išpūtęs akis, į mane žiūrėjo Malik.

- Jėzau, Zayn, ne visos skečia kojas bet kam. – įsijungė į pokalbį Gigi, kuri mane išgelbėjo, nes aš visiškai nežinojau, ką pasakyt. – Kitoms rūpi jausmai. – pridūrė. – Kaip, pavyzdžiui, man. Tai kada kitos rungtynės? – keitė pokalbio temą šviesiaplaukė už ką aš jai nusiunčiau dėkojamą žvilgsnį.

Po kiek laiko prie mūsų prisijungė dar keli vaikinai su merginomis, bet nesistengiau su jais žiauriai bendraut, nes jie buvo girti. O man arba taip atrodė, arba iš tikro Niall buvo čia blaiviausias be manęs.

- Niall? – sušnabždėjau tyliai, palinkusi link jo.

- Kas, Aza?

- Einam, prašau. – prašiau.

Po ilgų atsisveikinimų, kurie truko gan ilgokai. Pagaliau išėjom, palikdami Zayn ir Gigi dar su kitais. Keista, kad Niall sutiko išeit su manimi ir nesėdėt klube iki ryto. O be to ir taip dabar jau apie vidurnaktį. Gerai, kad bent nešalta lauke einant. Eidami mes nieko nekalbėjom, o tiesiog ėjom.

- Kodėl tu pasakei, kad aš nekalta? – paklausiau neištvėrusi, kai buvom gan arti namų.

- Pala... Ar tu vėl pyksti? – prisimerkęs pažvelgė į mane Horan.

- Taip, Niall, nes aš tai saugojau ir nenorėjau, kad pusė klubo žinotų, jog aš skaisti pilnametė. – jis norėjo įsikišt į pokalbį, bet aš tęsiau toliau. – Norėjau, kad tai žinotų tik tas vienintelis vaikinas.

- Tai kodėl tu man tai pasakei?

- Nes aš tavim pasitikėjau, o tu sušikai viską, kaip ir visad. Kodėl kartais patylėt negali? – sumurmėjau tyliau ir nuleidau akis į žemę. Jaučiau, kad mano akys drėksta.

Žinoma, jam tai nieko, o man tai reiškia daug ir tai yra svarbu, nes aš juo pasitikėjau, o jis..? Jis net to neatskleist nesugeba.

- Aza? Ar tu dabar verki dėl to? – gražiai ir švelniai paklausė, kai priėjo arčiau manęs. – Pažvelk į mane. – suėmė mano smakrą su savo pirštais ir pakėlė viršun mano galvą.

Ir padėkokime Niall Horan, kuris mane sugebėjo pravirkdyti. Mano skruostu nutekėjo viena ašara. Gerai, kad bent klube prie visų neapsiverkiau, nes būtų dar didesnė gėda.

- Mažute, nepyk. Aš idiotas ir nepagalvojau, ką sakiau. Nes velnias... Aš... – pradėjo sakyt, tačiau nebaigė sakinio, tad aš pažvelgiau į jį, kad jis tęstų. – Aš galvoju apie tave per daug. – pasakė, o mano viduje tarytum viskas sprogo.

Dabar noriu verkt iš laimės dėl tokių jo žodžių. Jis bent galvoja apie mane. Stipriai apsikabinau jį, kaip ir jis mane po to. Pradžia visada sunki. Atrodo, mano gyvenimas šiuo metu apsisuko bent 90 laipsnių kampu. Norėčiau tai girdėti kiekvieną dieną, nuolatos.