"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-62-

Azalea pov.

Po paskutinio mano ir Niall apsipykimo jo nemačiau ir net negirdėjau. Dingo kažkur arba vėl tratina, kokią kalę. Apie kokius santykius aš su juo dar galvoju? Nesuprantu, kokio velnio jam užpykt ant manęs? Aš užpykau, nes jis ant manęs rėkė dėl nieko. Jis nesirodo ir nerašo. „OK". Knisa jis mane, o daugiau nieko gero nedaro. Aš irgi turiu savo principų.

Šis rytas jau buvo iškart sugadintas, nes turiu važiuot susileist vaistų. Paknaisiau savo pusryčius, o apetito visiškai nėra. O dėl ko, nesuprasi... Paprašiau mamos, kad ji mane nuvežtų į ligoninę, tad ji nusiuntė tėtį į savo saloną, o mane nuveš. Susiruošiau ir su mama išvažiavom.

Ir kokio velnio man reikėjo kelt tą ragelį? Dabar mane galėtų nuvežt Niall ir man nereiktų klausyt mamos nesąmonių. Turėjau mintį pati jam paskambint, bet jos atsikračiau, nes tai būtų kvaila. Nors norėčiau, kad jis būtų šalia manęs... Man su juo iškęst vaistų poveikį žymiai lengviau, nes tuomet pamirštu apie tai ir galvoju tik apie jį. Jo tobulą šypseną, lūpas, plaukus... Užsisvajojau, kad net mama mane pajudino mašinoje, kad išlipčiau.

Išlipau iš automobilio ir ėjau greta mamos. Mudvi įėjom į pastatą ir pasukom į reikiamą aukštą bei kabinetą. Viską čia jau mintinai žinau. Žmonių čia buvo daug, o aš dūsavau, sėdėdama ir laukdama savo eilės. Patikrinau savo telefoną, tačiau jokių gautų žinučių ar praleistų skambučių nebuvo. Mane galiausiai pakvietė ir viskas vyko įprastine vaga. Iš pradžių, mane apklausė, po to suleido vaistus ir liepė ateit vėl po dviejų savaičių. Dar pasakė, kad man gerėja, nors tai girdžiu jau 2 mėnesį nuo tos dienos, kai sugrįžau į gyvenimą iš po ledo.

Grįžau su mama namo, visa pavargusi ir prastai besijaučianti, tad atsiguliau į savo lovą. Man buvo beprotiškai šalta, tad krėtė šaltis, nors dabar jau vos ne liepos galas ir tikrai oro temperatūra nėra šalta. Man bloga. Jaučiuosi ir vėl baisiai, o jokios paguodos tame nematau, nebent tik ta frazė, kad man 'gerėja'. Bet, jei man tikrai gerėtų, ar neturėčiau jaustis geriau po vaistų injekcijų?

Man tik įdomu, ką šiuo metu veikia Niall? Ar jis galvoja apie mane? Galbūt mūsų santykiai tik tiek ir tebesitęsė? Aš greičiausiai iš jo tikėjausi per daug, kai jis nieko rimto su merginom neturi, bet aš tikėjau, kad tai gali pasikeisti dėl manęs, jei jis nori manęs. Turbūt eilinį sykį klydau... Aš jo nebesuprantu.

~ ~ ~ Niall pov. ~ ~ ~

Aza'i nerašiau. Neturėjau ūpo tam, kai ji lindo ten, kur jai nereikia. Tegu žino, kad aš moku pykt, o ne vien seilę dėl jos varvint ir, kaip koks šuniukas, lakstyt iš paskos vos tik ji kažko užsimanys. Turiu savo laisvalaikį ir draugus, kurie irgi mane matyt nori, o ne vien prirakintą prie mergos. Tad vakar nieko ir nedariau dėl jos.

Mūsų treniruotė vyko įprastai tik, kad šiandien smūgiavom baudinius ir praktikavomės tam. Man, kaip puolėjui, tokie dalykai buvo juokingi ir žiauriai lengvi. O Zayn nenuskilo taip, kaip man, nes jis turėjo atidirbinėt už praleistą treniruotę Prancūzijoj, kai dingo kažkur su Gigi. Tad dabar ponaitis apibėginėjo ratus, darė apšilimą ir normalią mankštą.

Stengiausi, kuo mažiau galvot apie tą blondinukę, bet vaizdai ar kažkas vis primindavo ją. Pavyzdžiui, dabar prisiminiau, kaip dariau Paryžiuje atsispaudimus su jos bučiniais. Prisimenu, kaip ji bandė pakelt man nuotaiką, kai su komanda pralaimėjau, tad ji man sakė, kad aš geriausias žaidėjas, nors, spėju, ji geresnių turbūt ir nemačiusi. Mane knisa, kad vis ji mano galvoj. Jaučiuosi priklausomas, kas man nepatinka.

Persirengiau, atsisveikinau su visais ir išvariau iš stadiono, kai užgazavau su savo mašina. Užsirūkiau cigaretę, o man dar pamojavo kažkokia juodaplaukė prie šviesoforo, tačiau stengiausi į tai nekreipt per daugiausiai dėmesio. Grįžau namo. Pastačiau mašiną ir, išlipęs iš jos, pasiėmiau savo tašė, tačiau išgirdau kažką niūniuojant. Pakėliau galvą ir pažvelgiau į merginos namų pusę.