"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-56-

Azalea pov.

Horan apsikabino viena ranka mane per mano liemenį ir mes pėdinom neskubėdami savo takeliu iki namų, bet mano akys susitiko su merginos akimis. Ko jai reikia dabar ir vėl? Susiraukiau, žiūrėdama į ją, bet ėjau vis tiek greta Niall iki savo namo ir klausiau, ką jis ten čiauška.

Vanessa stovėjo, apsirėmusi į savo naujausią automobilį, su savo prostitutės kažkokia suknele ir aukščiausiais kablais. Kaip ji gali būt foto modelis? Pamačius mane, ji išsišiepė kažkokia savo evil šypsena, kuri atrodė baisiai bei pasitraukė nuo savo mašinos. Kodėl negaliu tiesiog jos užmušt..?

- Azute! – sucypė ji, kad man net ausis paskaudo.

Vaikinas iškart keistai pažiūrėjo į mane, o aš tiesiog menkai truktelėjau pečiais, nes ir pati nesupratau, kas čia vyksta ar kas bus toliau. Išvis, neįmanoma nuspėt, kas tos bobos galvoj vyksta. Vanessa prilėkė prie manęs ir, kaip kokia mano geriausia draugė, apsikabino vos manęs neuždusindama. Man atrodo tai neša į blogą pusę...

- Sveikutė! – ir toliau cypavo.

- Labas? – sutrikusi ištariau, kai ji atsitraukė nuo manęs.

- O čia turbūt Niall tavo vaikinas, tiesa? – paklausė Vanessa, pažiūrėdama į Niall.

- Jis nėra mano vai- - pradėjau kalbėt, bet mane šita boba pertraukė. Mandagumo, prašyčiau!

- Aza, bet ar jis žino tiesą? – paklausė ji ir vėl pažiūrėjo į mane tuo savo velnio neštu žvilgsniu. Man jau baisu darosi...

- Kokią tiesą? – paklausė Niall, smalsiai pažiūrėdamas į mane.

O jo žvilgsnis buvo toks smalsus ir gilus, kad galvojau, jog jis jau dabar kiaurai mane permato ir viską sužino pats apie mane. Kodėl Vanessa nori ir vėl sugriaut mano gyvenimą? Jau ir taip pasigrobė iš manęs Kian, tai ką jau užsigeidė atimt iš manęs ir Niall? Kas tai bobai negerai?

- Jokią. – nerviškai nusijuokiau, o tada nukilinau Vanessa'ą, kai pažvelgiau į ją, o ji pradėjo žvengt.

- Aza, tu rimtai? – juokdamasi kalbėjo ta merga. - Tu jam dar žadi ilgai meluot ir nesakyt teisybės?

- Tu atėjai čia tik tam, kad viską sugadintum?

- Ne, aš atėjau tam, kad jis sužinotų tiesą. Spėju, jis su tavim net bendraut nebenorės, kai žinos teisybę. – atsakė toji.

- Dieve, tylėk! – surėkiau ant jos ir užsidengiau veidą su delnais trumpam. Bijau, kad ji dabar tiesiai šviesiai pasakys Niall mano amžių. Įvyktų katastrofa tokiu atveju... Gyliai įkvėpiau oro.

- Aš netylėsiu, Aza. Taip negalima. – purtė į šalis galvą moteris.

- O tai mano vaikiną pasisavint galima buvo?! – pakėliau balsą. Jei karas, tai karas. Ne vien ji čia gali mane šmeižt.

- Tavęs, paukštyte, net čia nebuvo. – mirktelėjo man ji.

- Aza, ką tu slepi nuo manęs? – paklausė jau dabar manęs Niall, o man kvėpuot darėsi vis sunkiau su kiekviena minute, stovint čia.

- Nagi, pasakyk jam! – provokavo mane Vanessa. - Ar neišdrįsi?! Galiu aš tai pasakyt, užtenka net kelių žodžių.

- Tylėk tu, kale! – užrėkiau.

- Tai pasakyk! – pareiškė toji.

- Ko tu griauni man gyvenimą visad?! – šūkavau, vos neverkdama jau. - Jau ir taip Kian atėmei iš manęs. Ko tu dar nori?!