"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-45-

Azalea pov.

- Noriu, kad tu mane padarytum dabar. – sušnabždėjau tyliai į jo ausį ir laukiau reakcijos į tai. - Aš noriu tau atsiduoti, Niall.

- Mažute? – kreipėsi į mane vaikinas, o jo akys atklydo iki manųjų.

- Kas? – paklausiau, o savo rankas jau laikiau ant jo kaklo.

- Aza, aš nemiegu su nekaltom. – pasakė.

Viskas sugriuvo per kelias sekundes ir VĖL! Kodėl jis toks šiknius?! Kodėl jis negali visada būti toks geras ir meilus, koks kartais būna? Kokia aš kvaila... O dar norėjau jam atsiduot... Idiotė. Jis būtų tik pasišaipęs iš manęs ir pusė Airijos būtų žinoję, kad jis atėmė iš mane nekaltybę. Nenoriu tokios gėdos! Nenoriu ir jo! Nustūmiau vaikiną nuo savęs.

- Cool! – pasakiau su fake smile'u ir apsirengiau atgal savo maikutę, kurią jis man jau buvo nuvilkęs. – Dink! Dink, Niall, iš mano namų! – pareiškiau ir parodžiau į savo kambario duris.

- Aza... – dar pradėjo, bet aš į jį net nepažvelgiau, o tik su ranka parodžiau į savo kambario duris.

Neturiu norų klausyt kažkokių debiliškų jo paaiškinimų ar velniai žino ko! Tegu eina geriau kokiai mergai visą tai sakyt, kuri dėl to varvins seilę, bet tikrai ne aš. Man gana...

- Niall, dink! – surėkiau dar kartą ir, nulipusi nuo lovos, tai mis tobulybei atidariau duris.

Darkart parodžiau su ranka, kad jis išeitų. Jis atidžiai žiūrėjo į mano akis, o aš stengiausi nukreipti žvilgsnį nuo jo į savo kambario sieną, kuri atrodė itin įdomi šiuo metu. Tikrai nežiūrėsiu į šitą daužtą blondiną.

- Išeik, Niall! – surėkiau dar kartą.

Horan pagriebė savo maikę nuo žemės ir ją apsirengė. Mačiau tai akies kampučiu. Dar, žinoma, padūsavo dėl ko aš pavarčiau akis. Jis priėjo prie manęs, stovinčios prie kambario durų, ir sustojo priešais. Nežiūrėjau į jį. Buvau tam per pikta. Niall palinko ir pabučiavo mano kaktą, o tada tiesiog išėjo iš mano kambario.

Aš juo pasitikėjau ir tikėjau... Buvo tokia klaida taip manyt...

~ ~ ~ Kitą dieną ~ ~ ~

Niall pov.

Vakar buvo skaudu palikti Aza'ą ir pasakyt jai tą frazę, bet aš privalėjau. Neįsivaizduoju, ar sugebėčiau ją išsaugoti ir turėt tik santykius su ja. Aš to išvis įsivaizduot nepajėgiu. Su šia mergina viskas kitaip. Nenorėjau išeit, kai ji man paliepė, norėjau likt su ja ir kalbėt apie niekus.

Ji norėjo man atsiduot ir aš norėjau ją paturėt, bet bijojau, kad nesibaigtų viskas, kaip ir praeitą kartą ar dar blogiau. Nenoriu jos skaudinti ar, kad ji liktų įskaudinta. Jau vakar ją įskaudinau ir žinau, kad sugebėčiau dar labiau įskaudint, tad nenoriu jokių vilčių dėt į niekur.

Per treniruotę nuolat galvojau apie Aza'ą, nepajėgiau atitraukt minčių nuo jos. Net negalėjau normaliai apibėgt tų ratų, padaryt apšilimo ar mankštos. Treneris ant manęs rėkė, bet man tai buvo nesvarbu tuo metu, nes aš galvojau, ką veikia Aza... Ką ji apsirengusi? Ar ji liūdi dėl vakar?

- Horan, bėgsi papildomą ratą, jei nepasijudinsi! – pareiškė treneris.

Nu, ir ko jis čia gerklę laido? Man neįdomu...

- Gerai. – sutikau atsidusdamas.

- Kas tau pasidarė? – susiraukė vyriškis, prieidamas arčiau manęs. – Gi seniau akis dėl to man draskydavai, o dabar tiesiog sutinki su viskuo?