"Ice, Fire & Desire" (N.H.) LTU BAIGTA

-46-

Azalea pov.

Pabaigiau valgyt savo obuolį ir jį išmečiau, o tada griuvau į savo lovą, tačiau man kažkas įdūrė į ranką. Tad susiraukiau ir atsisėdau ant lovos, o tada, pažvelgusi žemyn, radau raudoną rožę. Iš kur ji čia atsirado ir nuo ko?

Pridėjau rožę prie nosies ir ją pauosčiau, o tada išsišiepiau lyg kokia kvailelė. Pastebėjau ant kotelio galo prikabintą raštelį su rožiniu nedideliu kaspinėliu. Paėmiau tą popierėlį ir atverčiau, nes jis buvo perlenktas per pusę.

'Nepyk, mažute... xxx Noriu tau dar pasakyt milijoną žodžių, tačiau tu pyksti... <3 N.H.'

Aww.... Jis gailisi dėl tos nesąmonės. Galbūt aš pasielgiau per daug šiurkščiai jį išvarydama, tačiau jis mane supykdė, o aš nenoriu su juo pyktis. Kaip tik priešingai, noriu tik ir būti su juo. Jis mane supranta. Nepajėgčiau, net norėdama, ilgiau ant jo pykti, nes jis verčia mane šypsotis ir stengėsi dėl manęs.

Šįkart man įrodė, kad yra vertas visko apie ką aš galvoju... Jis stengėsi, netgi įlipo pro langą, spėju, į mano kambarį, kad paliktų šią rožę ir žiauriai mielą raštelį, dėl kurio mano širdis plaka it pašėlusi ir nori lėkt pas jį.

Priėjau prie savo telefono ir susiradau kontaktuose Niall numerį ir iškart maigiau jam žinutę. Nebegaliu ant jo pykt, nes protas to man neleidžia daugiau. Jis ir taip su manim elgiasi kitaip, negu su kitomis šliundromis ar kekšėm. Su manim jis kitoks ir žiauriai mielas.

A: Noriu išgirsti tą milijoną žodžių, Niall <3 – išsiunčiau.

N: Prižadu, kad tu išgirsi juos visus per savo gyvenimą xxx

A: Ar tikrai?? : |

N: Galim pradėt nuo dabar... Tik išeik į lauką : )*

A: O ką veiksim???

N: Tu tik išeik, nes aš jau laukiu tavęs, mažute xxx

A: Koks nekantrus...

N: Visą gyvenimą toks ; )

A: Kai naujiena xd

N: Tu ateini?

A: Tai man nuogai išeit? : D

N: Man patiktų, bet ir nepatiktų, nes tu patrauktum kitų idiotų dėmesį ; )

A: Tuoj! xxx – išsiunčiau ir nupėdinau iki savo spintos.

Greitai persirengiau į kitus savo drabužius ir pasiėmiau tą Niall dovanotą rožę bei telą, įsigrūdau į džinsų kišenę ir raktus. Velniai žino, kada grįšiu šiąnakt ir ar išvis grįšiu... Nubildėjau žemyn, kaip koks tankas, nes lėkiau pas Horan. Gerai, kad tėvai nespėjo atsivilkt man iš paskos ir nieko paklaust nesuspėjo. Jiems ramiau bus, jei mažiau žinos apie mane ir Niall, kaip ir man. Žinau, kad tėtis dėl to nepyktų, bet mama vėl į paniką pultų ir pradėtų mane „protint".

Tik išėjusi apsidairiau aplink ir pastebėjau Niall. Žinoma, jis be tamsių drabužių neapseina, nors jie jam velniškai tiko ir atrodė karštai. Išsišiepiau ir pasileidau bėgt link jo. Gerai, kad klykt iš laimės nepradėjau. Prilėkiau prie jo ir šokau į jo glėbį, o su rankomis apsikabinau kaklą, o tad jis mane pakėlė nuo žemės ir taip pat stipriai apsikabino.

Jo kvepalai mane užhipnotizavo. Jis mane apsuko aplink, bet šįkart lėtai, o tada pastatė ant žemės, tad jau saugiai stovėjau ant jos, bet jo rankos nuo mano liemens nedingo. Jis – toks mielas meškiukas.