Akimirka pakeitusi gyvenimą

14 dalis

Iškart po varžybų Maksimas parvežė mane namo, o tiksliau į Veronikos namus. Juk prižadėjau, kad nakty nakvosiu pas Veroniką. Ryte atsikėlus jau turėčiau namie rasti tėvus, bent jau aš taip tikiuosi. Kadangi nieko neturėjau, nuėjau iki namų pasiimti kelių daiktų nakčiai. Įėjau į savo kambarį, į kuprinę įsidėjau šortukus ir miegojimo maikutę, pasiėmiau šlepetes, šukas, dantų pastą su šepetėliu, telefono kroviklį, kosmetines priemones. Manau viskas, ko man gali prireikt einant miegoti ir atsikėlus. Išjungiau visur šviesas ir užrakinusi namus grįžau pas Veroniką. Įėjusi į namo vidų girdėjau balsus svetainėje. Su visa kuprine užėjau į svetaine ir visų akys nukrypo į mane.

-Brangute, atėjai?- prilėkė prie manęs Veronika ir apsikabino.

- Taip. Juk prižadėjau,- atsakiau.

- Sveika, malonu tave čia vėl matyti,- tarė Veronikos vyras.

- Sveiki,- atsakiau ir paspaudžiau jo ranką.

Maksimas visada šypsojosi ir žiūrėjo, kadangi mes jau matėmės prieš tai, bet Katerina buvo keista. Nepuolė prie manęs sveikinti, kaip anksčiau. Ji stovėjo ir spoksojo iki tol, kol jai į petį nepabaksnojo Maksimas, tai buvo ženklas jai, kad turi pasisveikinti su manimi. 

-Labas, Heile,- ji tik tarė ir dingo iš svetainės.

Nesuprantu kas jai darosi, kodėl ji tokia. Ar aš kažką padariau?

- Ar Katerina ant manęs pyksta?- paklausiau likusių svetainėje.

- Nemanau, ji tik ne nuotaikoje, nesijaudink,- nuramino mane Maksimas ir priėjęs apsikabino per pečius ir pasodino ant svetainėje esančio foteliuko.- Tu sėdėk, o aš nunešiu tavo kuprinę į tavo kambary.

- Gerai,- tariau.

- Ar nori kažko Heile?- pasiteiravo Veronika.

- Galbūt arbatos, ačiū,- atsakiau. Ji tik linktelėjo ir nuėjo į virtuvę.

Veronikos vyras įsijungė televizorių, o aš taip ir tebesėdėjau ant foteliuko. Buvo nejauku, visgi buvau ne namuose. Gerai šių namų nežinau buvau čia tik 2 kartus, šis kartas trečias. Šiek tiek pasijutau jaukiau, kai į svetainę sugrįžo Maksimas ir jo teta. Ji atnešė man mėtų arbatos, kuri jau iš tolo labai gardžiai kvepėjo.

- Pažiūrėkim filmą. Haroldai įjunk,- tarė savo vyrui Veronika.

Tai štai koks to vyro vardas, Haroldas. Iki dabar, aš jo vardo nežinojau.

- Aš noriu romantinio, o kaip jums, tinka?- klausiamu žvilgsniu pažvelgė į mus visus Veronika.

Mes visi linktelėjome. Maksimas atsisėdo prie manęs ant foteliuko, o Veronika atsisėdo šalia vyro ant sofos. Veronika su Haroldu įjungė filmą "Užrašų knygelė", manau šis filmas būtent tinka tiek jaunimui, tiek Veronikos ir Haroldo amžiaus žmonėms. Filmas buvo įdomus, bent jau Veronikai su Haroldu, tai labai. Jie susikoncentravę žiūrėjo ir net nekrustelėjo. Tiek aš, tiek Maksimas kartas nuo karto pasitrindavom, kai palikdavo nebepatogu, kol galiausiai ant galo atsirėmiau į jo petį ir man tapo patogu. Jis atrėmė savo galvą į manąją ir glostė ją. Katerina taip ir nepasirodė, tačiau per daug apie tai negalvojau. Kai filmas baigėsi, Veronika su vyru nuėjo miegoti, o mes su Maksimu likom svetainėje, nes dar nusprendėme šiek tiek panaktinėti. Pasidarėme dar po vieną arbatos puodelį, tik šįkart nebe mėtų, o vaisinę. Sėdėjom nebe svetainėje, o virtuvėje ir plepėjom. Nežinau iš kur turėjom tiek temų, bet turėjom. Sužinojau, kad Maksimas pradėjo lenktyniauti nuo keturiolikos metų ir iki šiol nežada nustoti. Papasakojo, kad su Denisu jie draugai nuo vaikystės, tarsi broliai, kartu užaugo. Maksimas šiek tiek užsiminė ir apie Harį, sužinojau, kad jis pavojingas, nesenai paleistas iš kalėjimo ir tyko tokių merginų, kaip aš, todėl turiu būti atsargi. Žinau, kad per Maksimą aš su juo susipažinau, bet man tai nesvarbu, nesigailiu tuo. Taip sėdėjom ir kalbėjom iki paryčių, kai atėjo 4 valanda ryto, abu nusprendėme eiti miegoti. Nežinau sutapimas ar ne, bet mūsų kambariai buvo vienas šalia kito. Prie durų palinkėjom vienas kitam saldžių sapnų ir įėjome į savo kambarius. Kambarys buvo mažesnis nei Katerinos, tačiau jaukus. Tikriausiai tai svečiams skirtas kambarys, kadangi lova tikrai plati. Nuėjusi į vonią nusiprausiau, apsirengiau į naktinukus ir atsiguliau į lovą. Iškart užmigt negalėjau, nes įspūdžių buvo per daug, o tuo labiau šiandien daug laiko praleidau su Maksimu ir ta diena buvo nuostabi, niekad nemaniau, kad yra taip faina leisti laiką su vaikinus,  ne su savo vaikinu, bet su draugu vaikinu. 

Prabudau nuo košmaro. Sapnavau, kad mano mama mirė ir aš buvau dėl to kalta. Atsisėdau lovoje prakaito išmušta, pažvelgiau į telefoną kiek valandų, rodė 7:47h. Namuose vyravo tyla, kas reiškė, kad visi dar miega. Nenorėjau nei žadinti ko nors , nei vaikščioti po namus kol visi dar miega, todėl nusprendžiau likti savo kambaryje kol kažkas atsikels. Nuėjau į dušą, išsimaudžiau, išsidžiovinau plaukus, apsivilkau savo vakarykščius rūbus su kuriais buvau lenktynėse. Grįžusi namo persirengsiu, nes jie dvokė mano prakaitu susimaišiusiu su Maksimo, Deniso ir Hario kvepalais. Kai išėjau iš vonios viską pasidarius laikrodis jau rodė 8:20h. Atsisėdusi ant lovos ir įsiklausiusi, išgirdau kažkokius garsus apačioje. Apsidžiaugiau ir nusprendžiau  nusileisti žemyn. Nusileidau žemyn ir patraukiau į virtuvę, nes būtent iš jos klydo garsas. Užėjusi pamačiau Katerina stovinčia prie kavos aparato ir besidarančia sau kavą.

- Labas rytas,- švelniai tariau.

Ji  šiek tiek išsigandusi ir krūptelėjusi, atsisuko į mane.

- O , ką čia turim. Aš galvojau, kad tu jau išsinešdinai, pasirodo klydau,- pasimaivydama kalbėjo Katerina.

- Kodėl tu pyksti ant manęs ir atrodo, kad manęs nekenti?- nesupratusi paklausiau jos.

- Todėl, kad tu esi kalė, kuri lenda prie ne sau skirto vaikino,- šaltai rėžė ji.

- Apie ką tu kalbi, aš nesuprantu?- visai pasimetusi klausiau jos.

- Apie Maksimą, apie ką dar daugiau galėčiau kalbėti. Pasuk savo galvelę, nes atrodo, kad ant pečių ne galva, o kopūstas.

Šie žodžiai mane skaudino, kaupėsi ašaros, bet laikiau jas savyje, nes nenorėjau pasirodyti silpna.

- Tavo žiniai, aš prie Maksimo nelendu. Jis prisipažino, kad aš jam patinku ir jis nori būti su manimi, o ne aš. Ir iš viso koks tau skirtumas ir ko čia pavydi, jei jis tau yra pusbrolis?- jau pyktu tonu rėžiau jai atgal.

- Man rūpi, nes Maksimas yra skirtas mano geriausiai draugei Martinai. Jai jis patinka, ji sieks jo ir tikiu, kad pasieks. Ji daug gražesnė, protingesnė ir labiau subrendusi negu tu,- pašaipiai nužvelgė Katerina mane ir praėjus pro mane specialiai trenkė iš savo pečio į manąjį.

 Ašarotomis akimis užlipau į savo kambarį kur miegojau, susirinkau visus išmėtytus daiktus ir nieko nelaukus dingau iš tų namų. Neplanavau taip nemandagiai pabėgti ir net nepasilabinti su Veronika, Haroldu ir Maksimu, bet daugiau nebegalėjau ten likti. Mane Katerina per daug įskaudino ir pažemino.

_______________

Štai dar viena dalis. Atsiprašau, kad ne kiekvieną dieną kelių po dalį, bet turėjau šią savaitę reikaliukų, tad nelabai turėjau laiko. Nuo šiol pasistengsiu kelti bent po vieną dalį kiekvieną dieną.

Gero skaitymo <3.