Akimirka pakeitusi gyvenimą

53 dalis

- Heilės pov- 

Išsikalbėjusi su Sebastianu ir Justina, pajutau savyje kažkokią laisvę ir lengvumą. Svarsčiau ar turėčiau likti pas Sebastianą, bet visgi nusprendžiau nelikti, nes pas jį svečiuose su Justina ir taip pasibuvome. Paprašiau, kad mergina parvežtų mane namo. Buvau labai pavargusi, todėl nieko labiau nenorėjau, kaip namie, savo lovoje ištiesti kojas ir eiti miegoti. Atsisveikinusi su Sebastianu liepiau jam jei kas nutiktų rašyti ar skambinti. Vaikinas prižadėjo, kad taip ir padarys. Nors grįžęs po ligoninės vaikinas atrodė labai silpnas, bet kai aš su Justina pabuvome pas jį ilgiau, palaikėme jam kompaniją, dar aš su ta istorija..., vaikinas atsigavo ir atrodė geriau. Manau, kad išsimiegojus jo savijauta dar labiau pasitaisys, nors nosies įtvarą be abejo reikės panešioti ilgiau. Važiuojant namo su Justina beveik nebekalbėjau, turbūt nebebuvo apie ką kalbėti arba abi buvome per daug išsekusios. Merginai paleidus mane prie mano namų, padėkojau jai ir žengiau namų link. Buvo tikriausiai jau paryčiai, tad namų duris atsirakinau pati. Buvo gera būti namuose, pasiilgau jų. Nors namus palikau ryte, o dabar paryčiai, tačiau atrodė, kad juose nebuvau visą amžinybę. Atsiradusi savo kambaryje, atsargiai nusirengiau savo suknelę, nenorėdama suplėšyti, kuri jau buvo suglamžyta ir šiek tiek purvina. Nors ir labai norėjau miego, tačiau su makiažu eiti miegoti sau neleidau. Sukaupusi visas jėgas nusivaliau makiažą, apsivilkau savo naktinius ir atsiguliau į minkštą ir šaltą lovą. Dažniausiai niekada neužmiegu kol lovos nesusišildau ir patalai nebūna šilti, tačiau dabar tai nesvarbu, nes miego norėjau daug labiau. Akys merkėsi, jaučiau, kaip kūnas atsipalaiduoja. Girdėjau, kad mano telefonas suvibravo, tačiau jau nebeturėjau jėgų pažvelgt kas ten. 

Prabudau nuo saulės spindulių, kurie apšvietė mano visą kambarį. Man šiandien pirma diena mokykloje, vyks mano pirmos pamokos, tačiau atsikelti buvo tikrai gan sunku. Pamiršau paminėti, tačiau žadintuvą prieš užmiegant nepamiršau nusistatyti, kuris nuskambėjo 7:30 val. Nuostabu buvo tai, kad šiandien nėra pirmos pamokos ir pamokos prasideda nuo 9 valandos. Turiu pusantros valandos atsirasti mokykloje. Nors ir kaip sunku būtų negaliu praleisti savo pirmos dienos pamokų, tuo labiau jei kažką svarbaus praleisiu. Paėmusi į rankas pamačiau atsiuntą žinutę nuo Sebastiano, kurios vakar nebe perskaičiau.

Sebastianas: Labanaktis😉😊

Nors vakar ir neatrašiau, tačiau negražu neatrašyti šiandien, kad dabar ir nebe naktis, o rytas.

Heilė: Labas rytas. Atsiprašau, kad vakar neatrašiau, jau miegojau.

Išsiunčiau žinutę su atsiprašymu ir pasiteisinimu, kadangi nenoriu jo įžeisti ar įskaudinti. Nebelaukusi Sebastiano atsakymo, nes net nežinojau ar jis atsikėlęs, nuėjau į vonią ruoštis. Man būtinai reikėjo į dušą, nes tikrai smirdėjau, o ir galva po vakar jau buvo sulipusi. Išėjusi iš dušo jaučiausi šiek tiek geriau ir miego trūkumas pranyko. Pažiūrėjusi telefoną radau Sebastiano žinutę.

Sebastianas: Labas rytas. Viskas gerai, taip ir galvojau, kad jau miegi, kad neatrašei. Kaip nuotaika ruošiantis į mokyklą?

Heilė: Nuotaika tai visai gera, tačiau labai trūksta miego ir neturiu jėgų. O kaip tavo sveikata ir nosis laikosi 😄?

Šiek tiek su humoru paklausiau vaikino apie jo sveikatą. Nors jis ir visada būna geros nuotaikos ir su šypsena, tačiau kažkaip norėjau dar labiau pakelti jo rytinę nuotaiką. Belaukdama atsakymo iš Sebastiano rengiausi mėlynus šiek tiek paplėšytus džinsus, baltą crop top stiliaus maikutę ir ant viršaus mokyklos švarką. Žinoma mokyklos uniforma yra privaloma dėvėti, kaip ir visur, tačiau čia laisvas aprangos kodas būna penktadieniais, todėl bent dėl to džiaugiausi. Turiu ne tik švarką, bet ir sijoną, tačiau šiandien neturiu noro dėtis sijoną, todėl būsiu su džinsais. 

Sebastianas: 😂 Pasirodo ir Heilė moka papokštauti. Mano nosis geriau, o jaučiuosi tikrai daug geriau, nors miego taip pat šiek tiek trūksta.

Heilė: Šaunu tai girdėti. Susitiksim mokykloje, einu ruoštis. IKI!😊

Sebastianas: Iki susitikimo!😍

Apsimoviau savo patogius batus ir nusileidau žemyn, mano tėvai dar miegojo. Niekada nesuprasiu jų darbo valandų, tačiau nesvarbu. Jaučiausi nealkana, todėl pusryčių nusprendžiau nevalgyti, tačiau pietus mokykloje būtinai valgysiu, todėl į kuprinę būtinai įsidėjau piniginę. Prieš išeidama pasitikrinau ar nepamiršau pagal tvarkaraštį šiandienos pamokų knygų ir sąsiuvinių. Nors pirmos pamokos ir neturiu, tačiau vis tiek šešias dar turėsiu. Kaip pirmai dienai, tai tikrai nemažai, tačiau vis sau primenu, kad aš jau dvyliktokė, todėl tai yra normalu. Nieko nelaukusi išsikviečiau taksį, o jo belaukdama dar greitai sukirtau obuolį, kuris toks jausmas, kad visą rytą mane gundė jį suvalgyti, todėl neatsispyriau.
___________
Dar viena nauja dalis.
AČIŪ kas skaitote❤️‍🔥🫶
Gero skaitymo♡❤️