Akimirka pakeitusi gyvenimą

68 dalis

- Maksimo pov-

Buvau be galo be krašto laimingas, kad ši mano gražuolė pakvietė mane susitikti. Nesuprantu jos taktikos, tačiau per daug nesigilinau ir tiesiog mėgavausi šia akimirka kartu su ja. Pasiilgau jos artumo, šilumos, jos žvilgsnio. Gavus Heilės žinutę ant tiek buvau susijaudinęs, kad net rankos pradėjo drebėti, turėjau greitai kažką sumastyti ką veiksim, nes taip liepė Heilė. Suėmęs save į rankas sumąsčiau nusivežti ją prie gražaus ir jaukaus ežerėlio ir pasidaryti tarsi pikniką. Norėjau pavergti jos širdį būtent taip, kaip jai labiausiai patinka. Taip dabar norėčiau, kad nebebūtų jokių varžymusi su Sebastianu ir tai kur dabar esam, su šampano taurėmis prie ežerėlio būtų mūsų nauja pradžia. Tačiau, gaila taip nėra. Aš vis dar turėsiu susirungt Sebastiano pasakytu laiku ir jo paskirtoje rungtyje, esu įsitikinęs, kad tarp mūsų bus 1:1 rezultatas, todėl pagrindinę dalį atliks Heilė, kuri turės pasirinkti vieną iš mūsų. Visada buvau įsitikinęs, kad Heilė pasirinks mane, juk mes mylim vienas kitą, o tas Sebastianas įlindo tiesiog, kai ji buvo vieniša. Tačiau tame ir yra problema, kad kai merginai yra sunku ir jos gyvenime atsiranda kažkas kas paremia ją, paguodžia, pralinksmina, jis jai atrodys tarsi dievas ir jos žmogus. Dėl šios priežasties bijau, kad Sebastianas turi nemažai šansų, o aš liksiu tik, kaip praeities šešėlis. Nustūmęs visus apmąstymus, susikoncentravau į buvimą su savo meilę. Ji taip žvelgė į ežerą, į miškelį už ežero, kad jos akutės net žibėjo. Žinojau, kad jai ši vieta labai patiks. Grožėjausi dar labiau jos grožiu, kai ji tokia atsipalaidavusi, svajinga ir laiminga. Paskutinį kartą mačiau ją tik verkiančią, pyktą ir kenčiančią.

- Kai atsibos čia būti, važiuosime dar į kitą vietą,- tariau jai, kad dar labiau sudominčiau savo planais.

- Nemanau, kad man galėtų atsibosti čia būti. Juk čia taip gražu ir nuostabu,- kalbėjo mergina. - Tačiau sutinku, važiuosime dar ir kitur, negalim visos dienos sėdėti vienoje vietoje.

- Puiku. Manau, kad tau ir ten kur vyksime labai patiks,- mirktelėjau jai.

- Kiek suprantu, kur važiuosime dabar nesužinosiu?- klausiamai paklausė gražuolė.

- Tu visiškai teisi saldainiuk. Tai staigmena, nenoriu, kad anksčiau laiko sužinotum.

Mergina atsiduso, tačiau linktelėjo ir toliau gurkšnojo šampaną. Mes sėdėjome gan tolokai vienas nuo kito. Mergina viename pledo gale, per vidurį krepšys su maistu, o aš kitame pledo gale. Norėčiau pasiūlyti išsimaudyti tokiame skaidriame ir gražiame ežere, tačiau atsisakiau savo minčių, nes dabar jau rugsėjo pabaiga ir oras nors giedras ir nešaltas, bet tikrai nebe laikas maudytis. Dėl savęs nesijaudinu, tačiau jei susirgtų mano mažutė, tai sau niekada neatleisčiau. Pintinei su mano paruoštomis vaišėmis tapus tuščiai, o ir nealkoholinio šampano butelis tuščias. Nusprendžiau nieko nelaukti ir dabar siūlyti važiuoti į kitą mano sugalvotą vietą.

- Kadangi viskas tuščia,- pakilnojau šampano butelį su pintine. - Gal jau tvarkomės ir važiuojame į antrą vietą?- paklausiau merginos.

- Taip žinoma, gera mintis,- mergina nieko nelaukusi stryktelėjo ir atsistojo.

Aš taip pat atsistojau ir paėmiau tuščią butelį su pintine, o mergina pradėjo lankstyti pledą. Susidėjus viską į automobilį ir į jį susėdus, pradėjome judėti tikslo link. Nuo šios vietos iki kitos vietos važiuoti buvo keliolika kilometrų, tačiau tai ne problema.

- Važiuosime apie valandą laiko, noriu informuoti tave.

- Viskas gerai, važinėjimas man patinka,- šyptelėjo mergina atsisukusi į mane.

Nežinau ar gerai padariau, tačiau išdrįsau ir uždėjau savo dešinę ranką jai ant kairės kojos. Stebėjau jos reakciją, ji iš pradžių krūptelėjo, nes to nesitikėjo, tada atsisuko į mane ir pažvelgė tuo savo nesuprantamu žvilgsniu. Kai maniau, kad man šakės ir gausiu pyktą repliką ir atstūmimą, ji tiesiog atgal nusisuko į kelią ir mano ranką paliko ant savo kojos, dar uždėdama savo ranką ant viršaus. Buvo toks geras jausmas, guodė mano širdelę, kad ji manęs neatstūmė. Visą kelią kol važiavome laikiau savo ranką ant jos kojos, kelionė neprailgo, o ir Heilė visada žiūrėjo įdėmiai pro automobilio langus ir stebėjo kiekvieną pasikeičiantį vaizdą. Mes važiavome į kitą miestą, kuriame yra didžiausias atrakcionų parkas. Nesu jos matęs atrakcionų parke ir nesu girdėjus, kad ji tokiame parke yra buvusi, todėl manau šiandien būtent ta proga ką ji galės išbandyti.

- Jau atvažiavome,- tariau jai pranešdamas.

Mergina tik įsitempė ir prisiglaudus prie automobilio lango stebėjo viską.

- Kur mes?- ji tik paklausė.

- Mes kaimyniniame mieste, didžiausiame atrakcionų parke visoje šalyje.

Mergina atsisuko į mane ir išpūtė savo akutes.

- Kur? Aš niekad nesu buvusi tokioje vietoje, kas jei aš bijosiu ir nei vieno iš atrakcionų neišdrįsiu išbandyti?- ji panikuojančiai klausinėjo.

Aš ramiai išlipęs iš automobilio, apėjau jį ir atidaręs Heilės pusės duris, išlaipinau ją švelniai paėmęs už rankų. Laikydamas jos abi rankas ir žvelgdamas jai į akis bandžiau ją palaikyti.

- Mažute, aš šalia, aš tave palaikysiu ir apsaugosiu. Tau su manimi visada saugu, todėl neturi nieko bijoti, o tiesiog pabandyk įveikti savo baimes ir išbandyk tai ko niekada gyvenime nesi bandžiusi,- viltingai kalbėjau ir bandžiau paremti ją ir padrąsinti.

- Gerai, aš pabandysiu,- drebančiu balsu tarė Heilė ir stipriai mane apsikabino.

Aš ją taip pat stipriai apglėbiau ir nepaleidau, taip gera buvo jausti ją savo glėbyje, tokią gležną merginą savo tvirtose rankose. Paleidęs ją iš savo glėbio, greitai pabučiavau į kaktą ir nepaleisdamas jos rankos pradėjau vestis ją į atrakcionų parką.
_____________
NAUJA DALIS!
Gero skaitymo♡❤️