57 dalis

49 5 2
                                    

- Heilės pov-

Pirmą savaitę mokykloje iškentėjau. Šiandien jau penktadienis ir aš jau po pamokų. Džiaugiausi, kad beveik jau sulaukiau savaitgalio nors savaitgaliui planų ir neturėjau. Visas likusias dienas su Eleonora ir Sebastianu bendravau, kaip ir anksčiau. Dabar tikrai tikiu, kad jie ant manęs nebepyksta, todėl man pačiai širdyje buvo ramiau ir lengviau. Nors kalbant apie Sebastianą, su juo viskas komplikuota. Nenoriu jo skaudint, įžeist, tačiau negaliu jo ir pamilt, kaip jis tikrai norėtų. Man jo elgesys kartais atrodo perdėtas, kuris netgi erzina. Kaip draugas jis tikrai labai geras ir supratingas, bet pagalvojus, jei mes būtume pora, manau, kad netiktume vienas kitam.  Šiandien namie buvau gan anksti, kadangi penktadienis ir nebuvo daug pamokų tik penkios. Tad šiek tiek po pietų, jau buvau namuose. Visą dieną nuotaika buvo gera, tačiau grįžus namo ir supratus, kad neturiu nei šiandienai nei savaitgaliui jokių planų, nuliūdau. Kokia situacija bebūtų, tačiau nieko ir nesugalvosiu, o Eleonora kol kas irgi nieko nepasiūlė, gal ji irgi neturi jokių planų, bet tai būtų keista. Eleonoras yra ta mergina, kuri niekada nesėdi namie, o visada kažką veikia ir kažkur dalyvauja. Žodžiu, per daug nesukau dėl to galvos, nes blogiausiu atveju, jei neatsiras veiklos, su tėvais pasidarysim filmų vakarą. Jie tikrai sutiktų, žinau tai. Vieną kartą, tai jau darėm ir tai labai patiko. Vaikščiodama po namus pamačiau mamą, kuri rausėsi mūsų sandėliuke.

- Mama, ką čia darai?- paklausiau jos.

- Tvarkau sandėliuką. Senai laikas iš čia panaikinti tai kas nereikalinga,- atsakė mama.

- Leisk padėsiu, vis tiek neturiu ką veikti,- pasisiūliau mamai į pakalbą, o mama iškart sutiko.

Buvo smagu ir linksma tvarkyti tą sandėliuką, nes radome daug juokingų senų nuotraukų, senų juokingų daiktų iš kurių ne tik aš juokiausi, bet ir mano mama. Kol tvarkėmės mama papasakojo praeities istorijų apie mūsų šeimą. Apie mano senelius, kurių nei vieno nespėjau pamatyti, apie prosenelius ir kitas gimines. Niekada nebuvau girdėjusi šios istorijos, todėl papasakota istorija tikrai buvo įdomi ir mane sudomino. Kai baigėmės tvarkytis buvo jau vakaras, iš darbo grįžo tėtis, mama ėjo ruošti vakarienės, o aš paklaususi ar nereikia pagalbos ir gavusi neigiamą atsakymą, nupėdinau į savo kambarį. Įėjusi vis dar radau besikraunantį  telefoną, kurį prieš tai ir palikau. Telefonas buvo pasikrovęs 100%, žinoma ištraukiau krovėjo kištuką iš telefono ir rozetės ir pastebėjau, kad esu gavusi žinutę. Žinutė buvo nuo Eleonoros.

Eleonora: 19 valandai būk susiruošusi, paimsiu tave. Turiu mums planų vakarui. Neigiamo atsakymo nepriimu, nes žinau, kad neturi ką veikt ;). 

Heilė: Na gerai, tačiau ką man apsirengti?

Atrašiau jai iškart perskaičiusi žinutę. Kažkiek džiaugiausi, kad šį penktadienio vakarą nereikės sėdėti namie, juk sakiau, kad mano draugė visada suranda veiklos.

Eleonora: Kažką kas tau atrodo patogu, nes veikla tikrai bus ekstremali. 

Heilė: Gerai, supratau. Būsiu pasiruošusi;).

Nežinojau kur Eleonora mane tempsis, bet nuojauta man sakė, kad turiu ja pasitikėti ir nebijoti. Pirmas dalykas, tai ji mano geriausia draugė ir dar niekada manęs nenuvylė ir neįskaudino, o antras dalykas mano protas net negalėtų pagalvoti, kad Eleonora kažkaip man pakenktų. Tad rami ir geros nuotaikos nuėjau ruoštis. Mąsčiau ką apsirengti, kadangi jau ir ruduo, ir Eleonora sakė patogiai apsirengti, tačiau nusprendžiau apsirengti mėlynus plėšytus džinsus ir platesnį "crop top" stiliaus tamsiai žalią džemperį.

Manau atrodžiau tikrai paprastai, bet ne prastai

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.

Manau atrodžiau tikrai paprastai, bet ne prastai. Susiruošusi, nusileidau ir pasakiau abejiems tėvams, kad su drauge praleisiu vakarą ne namie, jie kaip ne keista, mane išleido. Laukdama kol manęs atvažiuos Eleonora, gulėjau ir naršiau telefone. Nieko ypatingo neradau tame telefone, tik visokių fyfačkų naujų nuotraukų, kurios kėlė šleikštulį. Gavusi žinutę, kad mergina jau mano kieme, apsimovusi baltus kedukus, išėjau į lauką ir šiek tiek sustingau. Mano kieme stovėjo balta, naujų metų "Audi", kuri nežinojau kieno. Eleonorai išlipus iš automobilio supratau, kad tai kažkas ko aš nežinau. Mergina priėjo prie manęs ir apsikabino taip mane prikeldama iš transo būsenos.

- Ko tu stovi, einam, lipk,- paragino mane mergina.

- Kieno čia automobilis?- žiūrėdama tai į ją, tai į automobilį klausiau jos.

- Čia mano naujojo vaikino automobilis,- aš jau žiojausi sakyti, tačiau mane pertraukė. - Prieš aprėkdama mane, paklausyk. Nesakiau tau apie jį, nes nežinojau ar viskas rimtai išsirutulios, tačiau, kaip matai viskas rimta. Tikrai jis man labai patinka, taip pat manau, kad ir aš jam patinku, todėl atleisk, kad anksčiau tau nepasakiau, norėjau tau padaryti staigmeną. 

Stovėjau išsižiojusi ir nežinojau ką sakyti.

- Tu - vaikinas - jūs - kartu,- mikčiojau kelis žodžius.

- Taip aš su juo draugauju, jau savaitę, tad sveikinu tu pirma tai žinai, o dabar lipk į automobilį.

Nieko nebesakius įsėdau į automobilį ir pamačiusi kas sėdi už vairo dar kartą gavau šoką ir nutirpau. Man pasidarė silpną, rankos pradėjo prakaituoti, o širdis atrodė iššoks iš krūtinės. Negaliu patikėti, kad Eleonora draugauja su juo. Gyvenimas turbūt tyčiojas iš manęs...
________
Štai ir nauja dalis po ilgesnio laiko tarpo🥳.
Labai atsiprašau, kad buvau dingusi. Tikiuosi vis dar nepradingote ir skaitysite toliau šią istoriją.
Gero skaitymo♡❤️

Akimirka pakeitusi gyvenimąWhere stories live. Discover now