Akimirka pakeitusi gyvenimą

60 dalis

- Heilės pov-

Penktadienio vakaras praėjo taip, kaip niekad nebūčiau įsivaizdavus. Sužinojau, kad mano geriausia draugė draugauja su mano buvusio geriausiu draugu. Praleidau vakarą ten, kur niekad nebenorėjau grįžti ir visą vakarą mačiau Maksimą, kurio maniau niekada nebepamatysiu. Viskas įvyko per vieną vakarą, va taip va mano gyvenimas pokštauja. Po būtent to vakaro jaučiu keistus pojūčius ir jausmus Maksimui. Žvelgdama į jį, supratau ir pamačiau, kad tarsi jis grįžo, mano Maksimas grįžo. Girdėjau, kad susitaikė su Denisu, mačiau, kad mažiau gėrė ir buvo susitvarkęs ir pasitempęs. Negalėjau nepastebėti ir to, kad visą vakarą jis tiesiog rijo mane akimis, aš žinoma bandžiau apsimesti, kad nematau jo, tačiau tai buvo visiška netiesa. Paslapčiomis stebėjau jį, jo elgesį, jo veiksmus. Tikrai susidariau tokį požiūrį, kad jis vėl sugrįžo ir vėl taisosi. Dar važiuojant namo tie Deniso žodžiai "Negaliu patikėti, kad Maksimas sugrįžo, mano bičiulis sugrįžo!" Džiūgavo važiuodamas Denisas ir jam atrodė net nesvarbu ar mes su Eleonora klausome, ar ne. Jis tarsi garsiai džiaugėsi vienas, tačiau aš tikrai išgirdau šiuos žodžius. 

Pasibaigus visoms lenktynėms mes su Eleonora nusprendėme, kad laikas namo, tačiau Deniso aplinkui niekur nematėme. Apsižvalgiusios ir pavaikščiojusios po aikštelę suradome jį šalia Maksimo juodo BMW automobilio, jie atsirėmę į automobilį kažką įtemptai kalbėjo. Eleonora parašė žinutę Denisui, kad mes jau norime namo, jis nieko nelaukęs perskaitė žinutę ir atsisveikinęs su Maksimu ėjo link mūsų. Kol Denisas žingsniavo aš jaučiau Maksimo žvilgsnį į mane, tačiau aš į jį nežvelgiau. Atėjus Denisui prie mūsų, mes visi nusisukome ir patraukėme link Deniso baltos "Audi". Prieš dingdama už pastato sienos, negalėjau atsispirti ir atsisukau pažvelgti į Maksimą, kuris į mane žvelgė spindinčiomis akimis. Nuo tokio jo žvilgsnio norėjau bėgti jam į glėbį, apkabinti jį ir niekada nepaleisti, pamiršti visas problemas ir atleisti. Tačiau aš susilaikiau, įlipau į Deniso automobilį ir išvažiavau namo. Nors pradžioje galvojau, kad šis vakaras bus tragiškas ir norėsiu jį kuo greičiau pamiršti, tačiau dabar jaučiuosi taip tarsi viską norėčiau pakartoti ir nei vienos sekundės nepamiršti iš šio vakaro. 

Grįžau namo jau gan vėlai, tad mano tėvai jau miegojo. Aš kuo tyliau patekau į namus ir nutipenau iki savo kambario. Savo kambaryje kritau į lovą ir užsimerkusi prisiminiau visą vakarą nuo pat pirmos minutės iki paskutinės. Nuo pat tada, kai išėjusi į kiemą gavau šoka pamačiusi baltą "Audi" automobilį, iki pat tos akimirkos, kai prieš dingdama už sienos atsisukau į Maksimą ir pamačiau tas švytinčias akis. Jaučiuosi taip tarsi vėl iš naujo būčiau pamilusi. Nežinau, kaip, kodėl ir dėl kokių priežasčių viskas taip nutiko, tačiau šiuo metu taip jaučiuosi. Protas dar vis kovoja su manimi ir bando mane atvesti į protą ir prieštarauja mano dabartinėms mintims ir jausmams, tačiau širdis lydosi vėl nuo to paties meilės karščio. Tikrai galiu pripažinti tai, kad vėl pamečiau galvą dėl Maksimo. Nors pati dar to nepripažįstu, tačiau aš Maksimui atleidau, tiksliai nežinau, kurią minutę, tačiau manau tada, kai lenktynių aikštelėje jis man pašnabždėjo, kad pasiilgo manęs. Va taip stipriai mane veikia jo meilė, jog sugebu po visų nesąmonių ir skaudulio, jam taip paprastai atleisti. Jaučiuosi tokia silpna, kad taip paprastai jam atleidau, tačiau jis dar to nežino, niekas nežino. Todėl šitą sprendimą galiu priimti tik aš pati. Galiu dabar pat paskambinti jam ir paprašyti susitikti, susitikus šokti į jo glėbį ir būti kartu amžinai arba galiu niekada ir nepripažinti, kad jam atleidau ir noriu būti vėl su juo kartu. Šiuo metu, tikrai nemanau, kad pasirinksiu pirmąjį variantą, tačiau dėl antrojo irgi labai abejoju. Manau, kad dabar jam pasakyti, jog atleidžiu yra ne laikas. Reikia man būti šalto proto ir susidėlioti viską nuo A iki Z. Jei Maksimas sugrįžo ir vėl yra gerasis Maksimas, tada galiu garantuoti, kad jis nebus nei vienos, tik mano. Žinau, kad tai skamba labai pasitikinčiai, tačiau patikėkit manimi, tikrai žinau, kad jis nežiūrės nei į vieną ir neturės rimtų santykių nei su viena. Jis lauks manęs, o gal netgi pradės vėl kovoti dėl manęs. Esu visiškai įsitikinusi tuom. Prisvajojau, primąsčiau daug, tačiau reikėjo eit ruoštis miegoti, todėl prieš eidama miegoti turiu nusivalyti makiažą, pasidaryti veido priežiūros procedūrą, nes manau, kad man jos reikia ir persirengti į naktinukus. Viską dariau neskubėdama, nors ir jaučiausi pavargusi, bet miego dar nenorėjau. Valydama dantis ir žiūrėdama į save veidrodyje prisiminiau vėl kelias akimirkas iš šio vakaro, tačiau atsipeikėjus viskas dingo. Baigusi savo veido priežiūros rutiną, grįžau į kambarį, kuriame persirengiau į šortukus ir maikutę. Kambaryje buvo labai tylu, todėl tikrai girdėjau, kad mano telefonas suvibravo. Iš pradžių susiraukusi tik žvilgtelėjau į jį ir nesupratusi mąsčiau kas čia buvo. Priėjusi prie savo telefono pamačiau SMS žinutę. Žinutė buvo nuo Maksimo. KĄĄĄĄĄ? Nuo MAKSIMO???? Išsižiojusi numečiau telefoną atgal ant lovos ir bijojau skaityti žinutės. Šiuo metu pas mane visi kūno organai atrodo tarsi maišosi tarpusavyje. Nesuprantu ar aš džiaugiuosi ar ne. Vis dėl to nusiraminusi ir susikaupusi pakėliau telefoną.

Maksimas: Tu vis dar tokia pati seksuali, kaip ir anksčiau 😉🙊.

Skaičiau šią žinutę dešimtis kartu ir nesupratau ką ši žinutė reiškia, kol galiausiai man šovė mintis, kad jis gali būti pas Kateriną. Buvau teisi, nes priėjusi prie lango pamačiau Maksimą, kuris rūkė cigaretę pasirėmęs į palangę ir seksualiai pūtė dūmus. Buvau visai pamiršusi, kad jo pusseserė yra mano kaimynė, nes jos prisiminti ir nenoriu. Ji ne mergina, o velnias. Ji tikrai mane labai stipriai įskaudino, galvojau, kad mes būsime ne tik kaimynės, bet ir ir geros draugės, tačiau to nenutiko. Priešingai galiu pasakyti apie mano mamos santykius su Katerinos mama, Veronika. Jos labai geros draugės ir dažnai laiką leidžia kartu, o dažniausiai viena pas kitą. Tikrai džiaugiuosi dėl abiejų, nors ir nesutariu su Katerina, bet ant Veronikos nepykstu, ji man tarsi antra mama. Gaila, kad ta žiežula Katerina nepaveldėjo to švelnumo ir gerumo iš savo mamos, Veronikos. 
____________
Štai ir nauja dalis🥳.
Turiu perspėti, kad dalių sulauksit darbo dienomis, tačiau penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį dalių dažniausiai nebus. 🥲
Žinoma bus dienų, kai bus išimčių, tačiau žinokit, kad savaitgaliais dalių retai sulauksit😔.
Gero skaitymo♡❤️