RAŠOMA!!!!!
Heilė - 17 metų mergina, kuri puikiai mokosi, siekia ateitį su mokslais, yra tėvelių mergaitė, jų klauso, paklūsta, rami, graži, seksuali. Niekada neturėjusi vaikino ir net pirmo bučinio.
Maksimas - 20 metų vaikinukas, vakarėlių liūtas...
Iki pat mano gimtadienio savaitgalio namelyje prie ežero, nebendravau su Maksimu. Tiksliau nei jis manęs neieškojo, nei aš jo. Vadinasi nebendravom 3 dienas, kurios buvo visokios. Sapnuose jis mane aplankydavo, kas prabudus rytais buvo skaudu, nes vis bandžiau gyventi be jo. Šiandien išaušo ankstus šeštadienio rytas, ankstus todėl, nes aš ir mano tėvai turim pirmi nuvykti į namelį. Veronika su savo šeima prisijungs šiek tiek vėliau. Žinau, kad neišvengsiu susitikimo su Maksimu, bet dabar apie tai negalvoju. Jis nuo pat pradžių, kai tik šis dalykas buvo sugalvotas buvo aišku, kad dalyvaus. Nuo mūsų namų iki namelio prie ežero buvo valanda kelio. Todėl kelionė neprailgo ir nuvykome gan greitai. Veronika davė mums raktus, todėl užėję į vidų pradėjome ruoštis mano gimtadieniui ir laukėm atvykstant Veronikos, Haroldo, Maksimo ir tikriausiai Katerinos. Nors Maksimas man buvo prižadėjęs, kad jos nebus, nes niekas manęs daugiau neskaudins. Nors dabar aš pati save skaudinu. Išpuošėme sienas ir lubas balionais, kurie suteikė namelio vidui gyvybingumo. Nors tai mano aštuonioliktas gimtadienis, bet iš tiek daug papuošimų atrodė, kad švęsim mano dešimtą gimtadienį. Mama su tėčiu labai džiaugėsi, todėl pirkdami šias visas gimtadienio dekoracijas, neleido man tarti nei žodžio ar paprieštarauti. Kai viską iki galo baigėm, tiesiog laukėm. Atsisėdau terasoje, pro kurią matėsi už kelių metrų esantis ežeras. Šalia manęs prisijungė mama.
- Sunku patikėti, kaip tu užaugai dukrele,- vos ne ašarodama kalbėjo mama.
- Mama baik, nesigraudink. Kad man ir sueina aštuoniolika, bet nereiškia, kad nebūsiu jūsų su tėčiu mažoji Heilė. Aš visada būsiu jūsų vienintelė mažoji dukrelė,- paglostydama mamos nugarą ją raminau.
- Tiesa, tu mūsų vienintelis turtas. Didžiuojuosi tavimi dukrele, kad išaugai tokia gražia, protinga ir padoria mergina,- traukdama bėgančią nosį, tarė mama.
Aš tik nusišypsojau ir atsistojusi apsikabinau ją. Gera buvo jausti mamos šilumą, vis dėl to ji mano kūnas ir kraujas, todėl niekada nenoriu jos įskaudinti. Mums su mama baigus savo jaudinantį pokalbį, pamatėme įsukant ir juodą Mercedez visureigį, kurį vairavo Haroldas. Aš ir mano tėvai išėjome į lauką jų pasitikti. Vis dėl to mano noras neišsipildė ir Katerina atvyko kartu, ne gana to, ji pasiėmė ir savo kažkokia draugę. Kaip ji teigė, kad būtų linksmiau man ir nesijausčiau vieniša. Maksimo dar nebuvo matyti ir neaišku ar jis atvyks, nenorėjau klausti nei Veronikos, nei savo mamos dėl jo, todėl tiesiog tyliai laukiau. Norėjau, kad jis čia būtų, norėjau savo aštuonioliktą gimtadienį atšvęsti ir su juo. Visiems įsikūrus ir susiradus kambarius, prasidėjo šventė. Visų pirma kepėme šašlykus ir dešreles terasoje, gėrėme šampaną, na vyrai gėrė alų. Visiems buvo gan smagu, Katerina su savo drauge, kurios vardas pasirodo Betė vis kažką šnabždėjosi ir krizeno, mano tėvai su Katerinos tėvais irgi turėjo savo temų, tačiau aš, aš sėdėjau ir gerdama šampaną laukiau Maksimo. Mąsčiau, ar jis galėjo taip su manimi pasielgti ir neatvykti į mano gimtadienį, tačiau mano mąstymus nutraukė cypiančios automobilio padangos. Pasukusi galvą pamačiau man gerai žinomą Maksimo BMW automobilį, kuris sustojo prie Haroldo visureigio. Žvelgiau į jį tarsi sustingusi ir laukiau kas toliau bus. Jis išlipęs, atidarė galines automobilio dureles ir ištraukė rožių puokštę su dovanų maišeliu. Žinoma, kad tai dovana man, žvelgiau, kaip jis artėja prie manęs ir net nepajudėjau.
- Atleisk, kad vėluoju. Žinau, kad nebendravom ir nežinau kas vyksta, bet negalėjau praleisti tavo gimtadienio. Su gimimo diena saldainiuk,- šiuos žodžius jis pasakė man į ausį, tad visi spoksojo į mus, tarsi norėdami žinoti ką Maksimas man pasakė.
- Ačiū,- tariau jam susigraudinusi ir apsikabinau.
Nežinau kodėl ašaros plovė mano akis, tačiau per tas tris dienas pasiilgau jo ir buvo gera jį matyti, kas reiškė, kad ne tik jis man patinka, bet myliu jį. Tikrai stipriai myliu jį, tiksliai nežinau koks tai jausmas, dar nesu nieko pamilusi, tačiau jei skaudu nematyti žmogaus kelias dienas, jei skaudu prabusti ryte vienai ir suprasti, kad jis buvo aplankęs mane sapnuose, tada manau, kad tai tikrai meilė. Nunešiau rožių puokštę į vidų, ją pamerkiau prie kitų man dovanotų gėlių. Pažiūrėjau kas yra Maksimo įteiktoje dėžutėje, ten buvo Pandoros apyrankė, ant kurios buvo širdelė. Nusišypsojau ir užsidėjau ją ant riešo, nešiosiu ją visada, nes tai leis jausti Maksimą šalia. Grįžusi atgal į terasą, kurioje grilinosi šašlykai su dešrelėmis, pamačiau tai ką mažiausiai tikėjausi išvysti. Ant Maksimo kelių sėdėjo ta Katerinos draugė Betė, kuri buvo apsikabinusi jo kaklą, o jis laikė savo ranką jai ant liemens. Tą akimirką supratau, kad pamačiusi Maksimą veltui sudrebėjo širdelė, kai tikėjausi, kad pasikalbėsiu su juo ir atsiprašysiu dėl savo poelgio. Tačiau, tai nebebūtina daryti, nes aišku, kad aš jo nedominu, pati jį atstūmiau, todėl dabar pati ir kentėsiu. Atėjus vakarui sugalvojom eiti nusimaudyti, juk nieko nėra geriau nei vėsus ežero vanduo, kuris vakarais tikrai atvėsta. Neturėjau nuotaikos linksmybėms, tačiau bandžiau apsimesti, kad man linksma ir nekreipiau dėmesio į Maksimą ir Betę, kurie vis toliau elgėsi tarsi žvėrys. Rijo vienas kitą tiek žvilgsniais, tiek liežuviais. Šlykštu buvo žiūrėti į tai, pykau ant savęs, kad pamilau tokį niekšą, bet iš kitos pusės pati kalta, kad juo pasitikėjau. Na šį savo gimtadienį tikrai prisiminsiu, o ypač dėl Maksimo ir Betės. Eidama į savo kambarį persirengti į maudymosi kostiumėlį, susitrenkiau su Katerina. Turbūt jos nepamačiau per savo mąstymus.
- Žiūrėk kur kojas dedi, vėpla,- pyktai rėžė Katerina.
- Atleisk,- teištariau tai.
- Matau liūdna ir spėju žinau dėl ko. Juk aš tau sakiau, kad Maksimas skirtas Betei, o ne tau ir jie bus labai graži pora,- išpūtusi akis rėžė tai man Katerina.
Nesuvaldžiusi savo pykčio trenkiau Katerinai antausį, kuris nuskambėjo po visą namą. Katerina susiėmusi už skruosto, atsisuko į mane. Jos žvilgsnis buvo žvėriškas, tarsi norėtų mane sudraskyti.
- Tu dar atsiimsi, kale!- tai pasakiusi, apsisuko ant kulno ir išėjo.
Įėjau į taip vadinamą šio savaitgalio mano kambary, persirengiau į maudymosi kostiumėlį, pasiėmiau rankšluostį. Ant viršaus nieko neužsidėjau, nusprendžiau paerzinti Maksimą, Betę ir Kateriną. Jei jau jie žaidžia su manimi, tai aš parodysiu kokia galiu būti Heilė ir pažaisiu su jais taip pat. Heilės maudymukas👇
Oops! Ang larawang ito ay hindi sumusunod sa aming mga alituntunin sa nilalaman. Upang magpatuloy sa pag-publish, subukan itong alisin o mag-upload ng bago.
_____________
Kaip manot, kodėl Maksimas taip elgiasi? Ar jis viską melavo Heilei ir ją tik vedžiojo už nosies?
