Akimirka pakeitusi gyvenimą

61 dalis

- Heilės pov- 

Nors penktadienis ir praėjo neįtikėtinai, tačiau likęs savaitgalis buvo liūdnas ir nuobodus. Štai ir vėl pirmadienio rytas, vėl keliuosi į mokyklą. Per savaitgalį daugiau nieko įdomaus neįvyko. Maksimo daugiau nemačiau ir nebe gavau iš jo žinučių. Su Eleonora bendravome, tačiau ji pati turėjo planų namuose, tad tiek ji, tiek aš sėdėjome namie. Aišku, aš mokiausi, nemažai išmokau ir didžiavausi savimi, pasidariau visus namų darbus, tačiau buvo liūdna. Norėjau kažkokio veiksmo, kažko vėl netikėto ir stebinančio, tačiau nieko tokio neįvyko. Atsikėlus į mokyklą buvau prastos nuotaikos, nes prastai miegojau, o dar tas niurus oras. Supratau savo pareigą, tad ruošiausi pamokoms, niekada nepraleidžiu pamoku be priežasties, tai man atrodo savanaudiška ir nesuprantama. Susiruošusi ir apsirengusi, nusileidau į virtuvę. Pusryčių nesinorėjo, todėl nevalgysiu, bet pasidariau kavos, kadangi jaučiausi mieguista. Kol gėriau kavą žiūrinėjau savo telefoną ir jo įdomybes. Nieko naujo telefone nepamačiau tik netikėta Sebastiano žinutę. Tiesą sakant per visą savaitgalį negalvojau apie jį ir pamiršau, kad toks žmogus egzistuoja. Žinau, tai labai beširdiškai skamba, tačiau tai tiesa, visas mano mintis pasiglemžė Maksimas, kuris tai tikrai puikiai moka padaryti. Žinojau, kad kai būsiu mokykloje su Sebastianu turėsiu matytis ir bendrauti, jis man nieko blogo nepadarė, o kaip tik visada mane gynė ir padėjo, tačiau aš jį matau tik kaip draugą. 

Sebastianas: Labas rytas sunshine. Ar pasiruošusi naujai savaitei mokykloje?

Heilė: Labas rytas. Manau, kad pasiruošusi, juk mokslas pats svarbiausias mūsų ateičiai. 

Sebastianas: Man patinka toks nusiteikimas. Iki pasimatymo!

Heilė: IKI.

Tiksliai nesupratau kodėl jis man parašė, bet negalėjau jam neatrašyti, juk jis mano draugas. Nors dabar jis mane erzina ir jis visai kitoks vaikinas. Negaliu niekaip nustoti jo lyginti su Maksimu. Sebastianas yra nuoširdus, geros širdies, geras vaikinas, tačiau kartais atrodo per daug vaikiškas ir nevyriškas. Maksimas yra alfa patinas, žinantis ko nori, pasitikintis savimi, blogas vaikinas ir labai vyriškas. Nuo pat vaikystės esu girdėjusi žodžius, kad blogi vaikinai traukia geras merginas. Anksčiau to nesupratau ir tik juokiausi iš to, tačiau dabar, dabar tai pasitvirtino 110%. Nors ir mano meilė su Maksimu nebuvo laiminga, buvo daug ašarų, bemiegių naktų ir nevertiškumo jausmo, tačiau aš vis tiek pametusi dėl jo galvą ir beprotiškai jį myliu. Jis tarsi siurbėlė, kuri įsisiurbė į mano giliausią širdies dalelę ir ten tuno tvirtai įsikabinęs. Kol apie visą tai mąsčiau nepastebėjau, kaip spėjau išgerti kavą ir išgirdau pyptelėjimą, kas reiškė, kad mano taksi jau prie mano kiemo. Užsivilkusi striukę ir užsidėjusi dar vis kedukus atidariau lauko duris, niurus oras ir pūstelėjęs šaltas vėjas, privertė mane trumpam grįžti ir pasiimti šaliką. Jau esu nebe maža mergaitė ir atsakinga už save, todėl atsakinga ir už savo sveikatą, kurios niekas be manęs geriau neapsaugos. Kelionė į mokyklą, kaip dažniausiai, neprailgo dėl ko labai džiaugiausi. Antra savaitė mokykloje, kurioje jaučiuosi šiek tiek apsipratus. Džiaugiuosi, kad čia iš manęs niekas nesišaipo ir nelaiko moksliuke, čia visi geranoriški ir geri. Žinoma, pasitaiko vienetai moksleivių, kurie atrodo ant viso pasaulio pykti, tad pasimaišau ir aš jiems. Tačiau nebe kreipiu į tai dėmesio, nes jau per daug esu pripratusi prie to. Atėjusi prie klasės durų koridoriuje pamačiau dauguma savo klasiokų ir žinoma Eleonorą su Sebastianu, kurie kažką įtemptai kalbėjo. Priėjusi prie jų išgąsdinau juos, nes jie mūsų nematė. 

- Apie ką čia šnabždatės?- paklausiau jų krizendama.

- Pasakoju Sebastianui įspūdžius apie penktadienio vakarą,- atsakė Eleonora.

Tai buvo man tikrai nenaudinga. Nežinau kodėl, tačiau nenorėjau, kad Sebastianas žinotų, kad aš susitikau su Maksimu,  nors mes  tik draugai, tačiau manau skaudinčiau jį, jei jis sužinotų, kad leidžiu laiką su Maksimu. Žinoma tas penktadienis buvo man netikėtas ir neplanuotas, tačiau po to penktadienio aš vėl pajutau Maksimui šiltus jausmus, kas tikrai Sebastianui nepatiktų. 

- Ir apie ką jam pasakoji?- šiek tiek su baime balse paklausiau merginos. 

- Apie viską, pirmiausia tai papasakojau, kad aš draugauju su tavo buvusio geriausiu draugu, čia tiesiog neįtikėtina ar gi ne taip?- mergina neužsičiaupė, tačiau mačiau iš Sebastiano žvilgsnio, kad jis tai girdėdamas buvo nepatenkintas. - Po to nuvažiavom į lenktynes, kuriose buvo Maksimas, kaip buvo netikėta. Dar mano vaikinas susitaikė su Maksimu ir dabar jie vėl geriausi draugai, kas dar labiau įspūdinga,- nenustodama čiauškėjo mergina. 

- Pakaks Eleonora. Nemanau, kad Sebastianui įdomus mūsų penktadienio vakaro nuotykis,- nutildžiau ją, nors manau ji ir taip jau būtų baigus, nes pasakė pakankamai. 

- Nagi Sebastianai, negi nesidžiaugi dėl manęs, jog turiu vaikiną?- mergina iškart paklausė vaikino atsisukusi į jį.

- Nori, kad pasakyčiau nuoširdžiai?- rimtai atsakė į klausimą klausimu vaikinas.

- Žinoma, kad nuoširdžiai,- ramiai atsakė jam Eleonora.

Vaikinas kelias sekundes patylėjo, pažvelgė į mane, tada į Eleonorą ir pagaliau prabilo.

- Nuoširdžiai sakau, nesu laimingas tavo santykiais Eleonora. Žinant, kaip pasielgė ir kiek skausmo patyrė Heilė nuo to niekšo, o tu susimetei su jo geriausiu draugu, kuris esu tikras labai panašus į savo draugelį,- palikęs šokiruotą Eleonorą, vaikinas priėjo prie manęs. - O dėl tavęs Heile aš kovosiu. Girdi mane?  Aš dėl tavęs kovosiu ir nepaleisiu taip lengvai tavęs, o juo labiau neatiduosiu tavęs tam niekšui, kad ir kiek jis stengsis tave susigražinti. Viskas jam yra jau per vėlu, jo traukinys nuvažiavo, todėl jei jis nori kovoti dėl tavęs, aš jo iššūkį priimu ir kovosiu su juo dantimis ir nagais,- baigęs savo monologą, Sebastianas pakštelėjo man į skruostą ir nuėjo kažkur savais keliais. 

Tuo tarpu aš taip pat, kaip ir Eleonora stovėjau šokiruota ir negalėjau suvirškinti ką, ką tik Sebastianas pasakė. 
___________
Hello👋
Štai ir nauja dalis. Atsiprašau, kad teko ilgokai palaukti dalies, tačiau štai ji ir čia.
Kaip manot ar Sebastianas tikrai pasiryžęs kovoti dėl Heilės ir jos taip lengvai nepaleisti?
Gero skaitymo♡❤️