Akimirka pakeitusi gyvenimą

32 dalis

-Maksimo pov-

Grįžęs namo iš ligoninės, nusimaudyti ir persirengti, gavau skambutį iš Deniso, kuris pranešė, kad rado to šunsnukio, Hario buvimo vietą. Nieko nelaukęs susitariau su Denisu kur ir kada susitinkam, kad užklupt tą niekšą netikėtai. Nekantravau pamatytį jo veidą ir žiūrint į akis paklausti, kaip jis galėjo taip padaryti. Juk tai buvo Heilė, ta mergina, kuri tarsi angelas. Tačiau dabar jis tą angelą išniekino dėl ko turi sulaukt bausmės ir nepasigailėjimo. Heilei nieko apie tai nesakiau, nenorėjau, kad ji jaudintųsi, jai ir taip dabar daug rūpesčių susitvarkyti su savimi. Po valandos laiko aš su Denisu ir keliais kitais vyrukais jau stovėjome prie namo vartų, kurio adresą gavo Denisas iš patikimo šaltinio. Šis namas buvo už keliolikos kilometrų nuo centrinio miesto šurmulio. Niekada net nebuvau susimąstęs ir nežinojau kur gyvena Haris. Pažįstų jį nuo tada, kai pradėjau lenktyniauti, tačiau niekad nebuvau su juo draugais, o tik konkurentais, todėl nenuostabu, kad ir nežinau kur jis gyvena. Įžengėme pro vartus į namo kiemą. Nors namas ir atrodė prabangiai, bet nustebau, kad jokių apsauginių aplink nebuvo. Negi jis be jokios apsaugos tokiam ne mažame name gyvena vienas? Nebesigilinau į smulkmenas ir patraukiau link durų. Mane sustabdė gauta SMS žinutė į telefoną.

Heilė: Ar tau viskas gerai? Kur tu?

Gavau nerimaujančios Heilės žinutę. Žinoma, ko daugiau galėjau tikėtis, kai išėjęs iš ligoninės dingau ir tikrai netrumpam laikui, nors prižadėjau jai, kad tik nusimaudysiu, persirengsiu ir grįšiu pas ją. Tačiau sužinojus, kad Denisas rado Hario buvimo vietą, negalėjau tos progos praleisti.

Maksimas: Viskas man gerai saldainiuk. Aš nebe namie, tvarkau vieną reikaliuką, nesijaudink. Myliu tave!❤️

Heilė: Aš taip pat tave myliu!🫶❤️‍🔥

Džiaugiausi, kad ji daugiau nieko manęs neklausinėjo. Nenorėjau jai aiškintis per telefono žinutes. Kai viską sutvarkysiu, viską papasakosiu jai akis į akį. Kol aš rašinėjausi su Heile, Hario kieme, Denisas jau beldė į duris, todėl nieko nelaukęs prisijungiau prie jo ir aš. Savo kitus vyrukus palikom su Denisu toliau, o abu laukėm kol kas nors atidarys mums duris. Nereikėjo ilgai laukti, kai duris pravėrė jauna ir liekna mergina, kuri tikriausiai čia dirba.

- Ko norėsite ponai?- ji mandagiai kreipėsi į mus.

- Ar Haris namuose, mes ieškom jo, reikia pasikalbėti,- atsakiau jai.

- Taip, jis savo kabinete. Užeikite, tuoj jį pakviesiu,- įleidusi mus į namo vidų, mergina nuėjo pakviesti Hario.

Abu su Denisu žvalgėmės po namus, kurie buvo kiek keistoki, visas interjeras buvo iš medžio. Baldai, grindys, sienos, lubos, tai atrodė tikrai įdomiai ir keistai.

- Kam turiu būti dėkingas jūsų apsilankymų?- išgirdau sau už nugaros Hario balsą.

Atsisukau į jį. Jis artėjo link mūsų, savo rankoje laikydamas stikline kažkokio gėrimo, kurį lėtai gurkšnojo.

- Puikiai žinai šunsnuki kodėl aš čia,- rėžiau jam tiesą.

- Žinoma žinau. Ouuu, be to, kaip laikosi mūsų angelėlis, ką Maksimai?

Norėjau jam trenkti už jo tokius žodžius, tačiau Denisas mane sulaikė.

- Užsičiaupk tu niekše. Kodėl su ja taip pasielgei? Jei nori keršyti, keršyk man, o ne jai. Ji nieko dėta,- suirzęs kalbėjau.

- Na matai bėda yra tame, kad tu klysti. Jei tu čia, vadinasi tai ką jai padariau buvo efektinga tau. Tu sureagavai, o to aš ir norėjau,- pašaipiai kalbėjo Maksimas.

- Tu esi didžiausias šunsnukis, pasigailėsi, tai ką jai padarei,- išrėžiau pro sukąstus dantis.

- Nemanau, kad pasigailėsiu. Pabandyk kažką iškrėst ir kita mano auka bus nežinau, gal Heilės mama, ką manai?

- Niekše tu,- puoliau ir trenkiau jam iš kumščio į nosį.

Iš jo nosies pasipylė kraujas ir Haris sukrito ant žemės. Kai prieš tai jis buvo ramus, tai dabar jis labai supykęs. Todėl atsistojęs puolė mane atgal ir gavau iš kumščio į skruostą. Denisas norėjo taip pat jį pulti, bet aš jį sulaikiau.

- Ne Denisai, nešdinkis iš čia. Čia mūsų kova, nesikišk,- tariau jam tiesą.

Jis kiek pasispyriojęs išėjo iš Hario namų. Likome dviese, įnyrše ir ryjantis vienas kitą žvilgsniais.

- Žinai, kaip buvo gerą ją pamylėti, jausti jos lūpas, ją savyje visą,- toliau mane erzino ir nervavo Haris.

Trenkiau jam vėl smūgį, tačiau šįkart jis neparkrito, jis davė man atgal. Talžėm vienas kitą ilgai, negailėjom vienas kito. Tarp mūsų susikaupęs pyktis vienas ant kito buvo neapsakomas, todėl tai turėjo nutikti.

- Už tai ką jai padarei, turėčiau tave pirmiausia iškastruoti, o po to nužudyti, niekše tu,- trenkiau jam į kepenys ir jis iš skausmo suinkštęs, parklupo. - Tačiau aš nebūsiu, kaip tu. Nebūsiu toks nieko vertas šunsnukis ir nežudysiu tavęs, bet įspėju, kad jei sužinosiu, jog kažkaip bandei lysti prie Heilės ar jos šeimos, nužudysiu tave. Prisiekiu tada jau nužudysiu,- išrėžiau jam šiuos žodžiu su pasididžiavimu ir atsisėdęs ant jo talžiau jo veidą.

Baigiau tik tada, kai jis jau buvo beveik be sąmonės. Negailėjau jo, nes jis to nusipelnė. Norėjau, kad jis jaustų tą patį skausmą, ką ir jautė Heilė, kai jis ją išniekino ir paliko begalę mėlynių ant jos kūno. Palikęs gulėti jį ant grindų, išėjau iš jo namo stipriai trenkęs durimis. Priėjęs prie automobilio, prie kurio laukė Denisas ir kiti vaikinai, įsakiau važiuoti iš čia. Buvau per daug įsiaudrinęs, todėl daviau savo mašinos raktelius Denisui, kad jis vairuotų ir išvežtų greičiau mane nuo šio namo. Negalėjau taip atrodydamas vykti pas Heilę, todėl paprašiau, kad Denisas parvežtų mane namo. Turiu susitvarkyti žaizdas ir tik tada vykti pas savo meilę.

__________
Kaip Jūs, kaip laikotės?
Kaip manote, Haris suprato Maksimo žodžius ir nebelys prie Heilės ar kaip tik dar labiau trokš keršto?
Gero skaitymo♡❤️
Nepamirštam vote☆!