Akimirka pakeitusi gyvenimą

69 dalis

- Heilės pov- 

Visa ši diena praleista su Maksimu buvo nuostabi. Išbandžiau pirmą kartą savo gyvenime naujus atrakcionus, kas keisčiausia, kad išdrįsau. Na, bet kur čia neišdrįsi, kai Maksimas taip įtikinėjo ir nuramino mane. Po atrakcionų mūsų diena baigėsi ir nusprendžiau, kad man jau laikas namo, nes juk rytoj tai į mokyklą jau reikės eiti. Negaliu savivaliauti ir be priežasties nelankyti mokyklos, o ypač likus paskutiniams metams. Grįžau namo jau gana vėlai, visa laimė, kad namų raktus turėjau. Parvežęs mane namo, Maksimas vėl mandagiai man atidarė duris ir išlaipino mane. Kelias minutes paspoksojęs į mane ir laikydamas už rankų ištarė - Ate- ir norėjo mane pabučiuoti į lūpas, tačiau manyje greičiau suveikus protui aš atsukau tik skruostą, kurį jis ir pabučiavo. Taip atsisveikinus aš patraukiau link savo namų, o jis tuo tarpu nuvažiavo. Nors galvojau, kad po šios dienos būsiu apsisprendus, tai esu visiškai sumišusi. Maksimas buvo toks romantiškas, elegantiškas, mandagus, elgėsi su manimi taip gražiai, visai taip pat, kaip mūsų meilės pradžioje. Jis niekada nebuvo blogas žmogus prie manęs, tačiau susiklosčius aplinkybėms, kurios buvo prieš mūsų santykius, taip gavosi, kad Maksimas stipriai nuvažiavo nuo bėgių. Nežinau ar tai todėl, kad jį taip paveikė mūsų išsiskyrimas ar jam tiesiog viskas buvo per sunku. Dėl mūsų santykių išsiskyrimo kaltas, tas prakeiktas šunsnukis Haris, kuris dar ir pasinaudojo manimi ir paliko, kaip panaudotą lėlę. Prisiminus tą vakarą, tą šaltą žemę ir mišką man vis dar dabar krečia šaltis. Suprantu, kad galbūt aš buvau per daug naivi ir silpna, kad pabijojus Hario grasinimu ne vien dėl savo su Maksimu saugumo, bet ir dėl savo artimųjų saugumo, tiesiog palikau Maksimą. Kartais gailiuosi, kad taip padariau, galbūt dabar su Maksimu gyventume kartu ir laimingi. Tačiau, džiaugiuosi, kad Haris laikėsi savo pažado ir man palikus Maksimą, jis paliko mane ir mano artimuosius ramybėje. Nors mūsų su Maksimu ir istorija labai trumpa, tačiau ji pilna visko. Meilės, laimės, ašarų, neapykantos, šiurpuliukų, aistros, gražių akimirkų, šypsenų, šilumos, skausmo. Kartais net sunku patikėti, kad mūsų tokia trumpa draugystė perėjo tiek daug, o mūsų meilė liko iki šiol. Tikrai esu garantuota, kad Maksimas vis dar myli mane, tuo įsitikinau pabuvus šiandien su juo. Viskas ką dabar mąstau atrodo, kaip iš romantinio filmo. Tiesą pasakius visa mūsų istorija atrodo, kaip iš romantinės knygos, kuri parašyta remiantis mūsų istorija. Grįžus, atsigulus į lovą ir mąstydama, nepastebėjau, kaip praėjo laikas ir atėjo 01 valanda nakties. Nusprendžiau daugiau apie nieką negalvoti ir eiti miegoti. 

Išaušus naujam rytui, prabudau šiek tiek su miego trūkumu, tačiau tai buvo nesvarbu, nes tai kaip vakar praleidau dieną, nieko kitu nepakeis. Dabar reikia nuspręsti kada tokią dieną praleisti su Sebastianu ir dar reikia išsiaiškinti kada jie kovos. Tai išsiaiškinsiu nuvykus į mokyklą, pati paklausiu Sebastiano. Nors pyktis dar vis neatslūgo, tačiau turiu raminti save ir pasistengti suprasti. Nuvykus į mokyklą, nieko nelaukusi ėjau prie pirmos pamokos kabineto ir ten pamačiau Sebastianą, kurio ir ieškojau. Jis stovėjo nusisukęs ir kalbėjo su keliais savo draugais. Priėjusi prie jo iš nugaros, trinktelėjau jam į petį, taip atkreipiau jo dėmesį ir jis atsisuko. 

- Heilee, tu čia,- apsidžiaugęs Sebastianas puolė į mano glėbį. 

- Labas ir tau,- teištariau. - Noriu su tavimi pasikalbėti, dviese,- pridūriau tai, nes mes vis dar stovėjom prie jo draugų. 

- Gerai, einam ten,- jis parodė pirštu į suoliuką esantį kitoj pusėj koridoriaus. 

Nusekiau jį iki suoliuko ir prisėdau.

- Norėjau tavęs paklausti ar jau nusprendei kada kita kova tarp tavęs ir Maksimo?- smalsiai jo paklausiau, nes ši informacija man labai svarbi.

- Taip, žinoma, kad nusprendžiau. Nebegaliu daugiau laukti ir noriu viską užbaigti ir tikėtis, kad tu būsi mano,- jis paėmė mano vieną ranką į savo ranką ir priglaudęs prie savo lūpų pabučiavo.

Šiuo metu pasijutau nejaukiai ir neturėjau kur dėti akių.

- Malonu, kad tu toks atviras, bet galbūt galėčiau sužinoti kada tos jūsų rungtynės?

- Neturiu priežasties slėpti nuo tavęs. Nusprendžiau, kad mūsų kova įvyks šį šeštadienį,- užtikrintai pareiškė Sebastianas.

Kadangi šiandien antradienis, iki šeštadienio dar turiu kelias dienas. Turiu būtinai iki jų abiejų kovos dar praleisti dieną su Sebastianu. Turiu išsiaiškinti, iki kol jų antroji kova dar neįvyko, ką aš pasirinksiu ir kuris labiau vertas mano širdies. Nors sprendimas ir atrodo turėtų būti aiškus, bet taip nėra. Žinau, kad myliu Maksimą, tačiau abejoju ar su juo jau galiu būti laiminga. Nemyliu Sebastiano, kaip vaikino, tačiau mano smegenys tiki, kad būtent Sebastianas suteiktų man daug laimės ir laimingą ateities gyvenimą. Širdis liepia rinktis Maksimą, o protas Sebastianą. Tai didžiausias ir sunkiausias sprendimas, kurį esu turėjusi. Juk taip sunku yra išsirinkti, kai širdis nori vieno, o protas kito.
_____________
NAUJA DALIS!
Kaip manote, tai ką Heilė turi pasirinkti, tai ką sako širdis ar tai ką sako protas?
Gero skaitymo♡❤️