RAŠOMA!!!!!
Heilė - 17 metų mergina, kuri puikiai mokosi, siekia ateitį su mokslais, yra tėvelių mergaitė, jų klauso, paklūsta, rami, graži, seksuali. Niekada neturėjusi vaikino ir net pirmo bučinio.
Maksimas - 20 metų vaikinukas, vakarėlių liūtas...
Žinoma, kadangi mokykloje nepasirodžiau, iš Eleonoros ir Sebastiano gavau begalę žinučių. Miela ir juokinga buvo matyti jų žinutes ir jų susirūpinimą. Nusprendžiau, nešvaistyti laiko ir paklausiusi mamos patarimo, šiandien pat eisiu susitikti su vienu iš vaikinų. Sprendžiau tik su kuriuo pirmiau, tačiau nusprendžiau, kad kol Sebastianas dabar pamokose, susitiksiu su Maksimu. Nors ir buvau užblokavus Maksimo numerį po jo paskutinės žinutės iš Katerinos kambario, tačiau dabar buvau priversta atblokuoti ir parašyti jam žinutę. Nežinojau, kaip suregsti žinutę ir ką parašyti, bet pagaliau sugalvojau.
Heilė: Labas. Už valandos noriu su tavimi susitikti. Jokių klausimų iš tavęs nenoriu, viską paaiškinsiu susitikus.
Tikrai nenorėjau, kad jis pradėtų manęs klausinėti ir atakuoti durnais klausimai per žinutes, kai galės tai daryti, kai susitiksim. Nors tikrai labai tikiuosi, kad to nebus.
Maksimas: OK. Kur?
Džiaugiausi, kad jis suprato mane bei trumpai ir aiškiai atsakė.
Heilė: Atvažiuok manęs paimti, o po to jau kur tu nori. Bet turėk omenyje, išrinkt tokią vietą, kurioje būtų ramu ir nebūtų triukšmo.
Maksimas: Gerai, supratau princese.
Dabar buvau visiškai išsitikinusi, kad jis viduje džiaugėsi ir pradėjo savimi pasitikėti, nes tikisi kažko, ko nereikėtų. Žinoma tikėsis kažko, nes tikrai iš manęs tokio pakvietimo susitikti jis negauna dažnai, realiai iš viso negauna. Todėl kiekvienas vaikinas, gavęs tokią žinutę apsidžiaugtų ir išpūstų savo sparnus, tarsi vėl būtų alfa. Apsirengiau paprastą ir patogią suknelę. Nenorėjau išsipustyti, tačiau nežinodama kur Maksimas mane nusiveš, nenorėjau ir būti nepasiruošusi.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Susiruošusi daug mąsčiau, kol laukiau Maksimo žinutės, kad jis jau prie mano namų. Nežinau kas nutiks, nežinau kaip viskas bus, nežinau ar galėsiu save tvardyti ir neapšaukti jo, o galbūt pabučiuosiu jį. Turėsiu sukaupti visas savo jėgas, jog atsispirčiau jam, nes jo žavesys ir vyriškumas tiesiog lydo mane. Esu garantuota, kad jis dar bus pasitelkęs savo taktiką ir bandys mane paveikti, bandys paveikti mano jausmus ir viską palenkti taip, kad pamesčiau dėl jo galvą ir nieko negalvodama pasirinkčiau jį. Žinau, kad Maksimas nors ir be galo seksualus, tačiau kartais ir manipuliuotojas, kuris viską gauną filtruodamas ar kitaip demonstruodamas savo seksualumą ir žavesį. Tai atrodo tikrai nesąžininga ir neteisinga, bet kuriuo žmogaus atžvilgiu. Aš jį puikiai pažįstu, todėl turiu susikaupti, suimti save ir nepasiduoti jo manipuliacijom ir meiliais žodeliais. Gavus Maksimo žinutę, kad jis jau vietoje, pajudėjau iš savo kambario. Ėjau neskubėdama, nes artėjant prie lauko durų jaudulys vis kilo. Jaučiausi, kaip eidama su Maksimu į romantišką pasimatymą. Išėjus pro duris pamačiau tą patį juodą BMW automobilį, o šalia jo atsirėmusi į automobilio šoną Maksimą su puokštę rožių. Štai ir pirmas žingsnis, kaip suminkštinti man širdelę, su gėlėmis.
- Labas,- priėjusi prie jo, tačiau laikydamasi atstumo pasisveikinau.
- Labas saldainiuk,- jis nieko nelaukęs timptelėjo mane ir atsiradau jo glėbyje.
Buvo gera jausti jo kvepalų kvapą, jo šilumą, tačiau negalėjau jo glėbyje būti ilgai. Suėmusi save į rankas, elegantiškai atsitraukiau nuo jo ir žiūrėdama į akis šyptelėjau. Tik dabar prisiminiau jo tas taip gražias akis, į kurias žiūrėdama visada apsvaigdavau.
Jis mandagiai atidarė man automobilio dureles, o mano puokštę padėjo ant galynės sėdynės. Kol jis apėjo automobilį, spėjau pagalvoti, kad jo tokį džentelmeniškumą mačiau tik mūsų pažinties pradžioje. Ką gi ką gi, atrodo, kad viskas kartojasi iš pradžių, bet tikiuosi, kad su kitomis aplinkybėmis ir kitokia pabaiga.
- Kur važiuojame?- iš smalsumo paklausiau jo.
- Pamatysi, tai staigmena,- jis švelniu balsu atsakė.
Nieko daugiau nebeklausiau ir pasitikėjau juo. Jaučiau širdimi, kad galiu pasitikėti juo. Jaučiausi tarsi esu visiškai saugi ir joks blogis manęs nepasiglemš. Automobilio vidus kvėpėjo vanile susimaišiusia su mėtų kvapu. Buvo keistą jausti tokį gaivų ir kartu saldų kvapą, tačiau jis man patiko. Visą kelią važiuodami nepratarėme nei žodžio, tačiau ir džiaugiausi dėl to, kad jis toks ramus ir nepuola manęs klausimais. Privažiavę kažkokį ežerą, automobilis sustojo, supratau tai, kad tai mūsų vieta, kurią išrinko Maksimas. Šįkart palaukusi kol Maksimas pirmas išlips ir kažkaip tikėdamasi, kad jis atidarys man dureles, kaip džentelmenas, laukiau to. Jis taip ir padaręs nuėjo prie automobilio bagažinės iš kurios išsitraukė vieną didelį pledą ir nemažą pintą krepšį. Žiūrėjau kelias sekundes sustigus ir negalėjau patikėti savomis akimis. Maksimas toks romantiškas ir jei nežinočiau jo, tai jau šokčiau į jo glėbį.
- Nagi eime,- išblaškęs mano mintis, Maksimas mostelėjo galvą link ežero kranto.
Nieko jam nesakiau tiesiog sekiau paskui jį. Priėję ežero krantą sustojom, o Maksimas pradėjo tiesti milžinišką pledą. Pamačiusi, kad jam sunkiai sekasi, nusprendžiau padėti jam.
- Leisk, padėsiu,- nusijuokiau iš jo pastangų.
Jis taip pat nusijuokęs iš savęs tik linktelėjo ir leido man padėti. Patogiai išsitaisiau ant pledo ir žvelgiau į tolį. Vaizdas tolumoje buvo pasakiškas, visas ežeras atspindėjo žydrą su keletą debesėlių dangų, o už jo buvo miškas, žalias miškas. Pradėjus Maksimui traukti dalykus iš pinto krepšio, susidomėjau ir atsisukau pažiūrėti. Jis ant pledo išdėliojo vaisius, kelių rūšių snack'sus ir ant galo ištraukė šampano butelį su dvejomis taurėmis.
- Kad ir taip jau pasistengei, bet su šampanu persistengei. Tu juk už vairo ir negali gerti,- jausdamasi teisi, pasakiau tai iškelta galva.
Maksimas nusijuokęs tarė:
- Čia nealkoholinis šampanas, proto bokšte.
Buvo taip gėda, susimoviau prieš jį, kai sakiau būsiu tvirta ir nepalaužiama. Jis vis dar juokėsi iš šito mano feilo ir totaliai tyčiojosi.
- Gal jau gana tyčiotis iš manęs?- šiek tiek suirzusi tariau.
- Gerai, tik nepyk. Imk, geriau išgerk,- tiesdamas pilną šampano taurę tarė.
Paėmiau iš jo taurę ir kažkodėl įsižiūrėjau į taurėje kylančius burbuliukus. Šiuo metu buvo nejauku, bent jau man.
- Už mūsų naują pradžią,- tarė Maksimas ir iškėlė taurę į viršų.
Nieko neatsakiau tik taip pat iškėliau taurę į viršų ir gurkštelėjau šampano. Nors nesu įsitikinusi ar tai mūsų pradžia, tačiau negalėjau jam nepritarti ir viską sugadinti. Aš galiu šiandien ir meluoti ar kalbėti bet kokias nesąmones. Mano tikslas yra stebėti Maksimo elgesį, žodžius, veiksmus. Mano tikslas juk yra nuspręsti, kuris mane daro labiau laiminga ir su kuriuo jaučiuosi geriau. Šiandien Maksimo eilė man tai įrodyti, rytoj bus Sebastiano eilė. Tokiam apsisprendimui, dienos laiko yra tikrai per mažai, tačiau galbūt ir pakankamai. _______________ NAUJA DALIS! Laukta dalis, kuri netikėta net ir man😄🙈. Kaip manote, kaip viskas klostysis toliau su Maksimu ir Heile? Gero skaitymo♡❤️
