RAŠOMA!!!!!
Heilė - 17 metų mergina, kuri puikiai mokosi, siekia ateitį su mokslais, yra tėvelių mergaitė, jų klauso, paklūsta, rami, graži, seksuali. Niekada neturėjusi vaikino ir net pirmo bučinio.
Maksimas - 20 metų vaikinukas, vakarėlių liūtas...
Po vakar matyto įvykio visą laiką sėdžiu savo kambaryje. Mamai pamelavau, kad blogai jaučiuosi, todėl ji galvoja, kad sergu. Taip ir geriau, bent jau nelenda per daug prie manęs ir duoda ramybę. Nenoriu dabar kažkam aiškintis, nes tai per daug skaudu. Iš Maksimo gavau begalę skambučių ir žinučių, kuriose rašė, kad tai nesusipratimas, kad leisčiau jam pasiaiškinti, bet aš netikėjau juo. Nežinau kiek laiko vengsiu jo, tačiau dabar tikrai nenoriu jo matyti savo akyse. Protėjau savo kambaryje, tačiau neišėjau iš jo. Tiksliai nežinau ko vengiau ar pokalbio su savo tėvais, ar to, kad pati nesu apsisprendusi. Žinot, kaip būna, pati atleidi, susitaikai, bet jei kažkam per anksti papasakoji, tai tas kažkas tam žmogui ilgai neatleidžia, kai tu pats senai esi atleidęs. Dėl šios minties ir neskubu papasakoti mamai, ką mačiau vakar, nes ji pradės teisti Maksimą, o jei viskas pasisuks ir išaiškės į gerąją pusę, aš atleisiu, nes myliu jį, bet mano mama nemanau, kad atleis. Nežinau kas tikrai kaltas šioje situacijoje. Senai nebuvau mačiusi Betės, paskutinį kartą ją mačiau savo gimtadienį su Katerina. Pačios Katerinos irgi nuo gimtadienio nemačiau, nors mes ir kaimynės, bet nematome viena kitos. Tikriausiai skirtingais laikais išeinam iš namų. Veronika su mano mama nenustojo bendrauti, tačiau dabar susitinka rečiau nei pačioje pradžioje, kai tik atsikraustėme. Ne vieną kartą Veronika manęs atsiprašinėjo dėl jos dukters elgesio, bet priverčiau ją to nebedaryti. Juk ne motina kalta, ką jos dukra išdarinėja, o tuo labiau žinant kokia Veronika geraširdė ir kokia kerštinga ir pavydi kalė yra Katerina. Jos visiškai skirtingos, panašios išore, kaip dukra ir motina, bet skirtingos vidumi. Jei praradau Maksimą, tai šitame mieste reikia susirasti bent vieną draugę, normalią draugę. Visur ir visada vykdavau su Maksimu, laiką leisdavau taip pat su juo, tačiau santykiai su vaikinu gali greitai baigtis, o su drauge ne. Sėdėdama namie draugės nesusirasiu, tad pamačiusi Facebook'e skelbiamą skelbimą apie šio vakaro vakarėlį kažkokios mano bendraamžės merginos namuose, nusprendžiau nuvykti. Galbūt su pačia vakarėlio rengėja susidraugausiu, pastalkinusi ją facebook'o paskyroje ir peržiūrėjusi nuotraukas, pamačiau, kad ji visai simpatiška. Nieko nelaukusi po truputį pradėjau ruoštis. Nežinau, kaip mamai turėsiu pasiaiškinti, juk nesenai sakiau, kad blogai jaučiuosi ir sergu. Tuo labiau, kad neturiu su kuo eiti, o manęs vienos nemanau, kad išleis. Turiu kažką sugalvoti...
Nusprendžiau pameluoti, kad į vakarėlį eisiu su Maksimu. Mama pradėjo Maksimu pasitikėti ir manau, kad visiškai pasitiki, todėl šiandien ji tikrai nesužinos kas tarp mūsų atsitiko. Nors ir kaip skaudu mamai meluoti ir dar meluoti įkišant tą niekšą, bet turėjau tai padaryti, nes kitaip neišeisiu iš namų. Jei neišeisiu iš namų, išprotėsiu. Mintys mane žudo ir tos mintys ne vien apie tą matytą bučinį lenktynių aikštelėje, bet ir prisiminimai apie tą kraupią naktį su Hariu. Ilgai galvojau ką rengtis ar dėtis suknelę, ar dėtis kelnes ir kokius puošnesnius marškinėlius. Nusprendžiau dėtis languotą rudą sijonuką su juodai baltomis juostomis ir juodą palaidinę su ilgesniu kaklu. Dar apsimoviau juodas pėdkelnes ir juodus aulinius batus. Žinau, jog dabar vasara, tačiau apsirengiau taip, kad nebūtų per šalta, nes nežinau kur tiksliai tas vakarėlis vyks, galbūt namuose, bet lauke ar terasoje. Plaukus išsitiesinau ir palikau palaidus kristi.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Buvau pasiruošusi ir morališkai, ir emociškai, tačiau dabar sunkiausia bus įkalbėti mamą. Tikiuosi, kad ji patikės mano melu dėl Maksimo. Nusileidusi į apačią radau mamą su tėčiu svetainėje, kurie susiglaudę ir apsikloję pledu žiūrėjo kažkokią laidą per televizorių. Tyliai įėjau į svetainę, turbūt per tyliai, nes tėvai manęs nepastebėjo.
- Mama, tėti,- tariau ir sulaukiau jų žvilgsnių į mane.
Tiek mama, tiek tėtis nužvelgė mane kelis kartus nuo galvos iki kojų ir sustojo ties mano veidu.
- Kur tu išsiruošei? Juk sergi,- susiraukusi mama pradėjo savo moralą.
- Mama aš jau geriau jaučiuosi. Su Maksimu vyksiu į vakarėlį,- šiek tiek tyliau tariau.
- Kur?!- tėtis atsistojęs nuo sofos pakėlė balsą.
- Į vakarėlį, noriu prasiblaškyti. Juk žinot, kad po to įvykio miške negaliu būti visada užsidariusi namuose,- bandžiau įtikinti tėtį.
Tėtis atsiduso ir atsisuko į mamą.
- Ji teisi gal tikrai leidžiam ją prasiblaškyti?- tarė tėtis, mamai.
Mama taip pat atsistojo, kad susilygintų akių lygiais.
- Na gerai, eik. Bent jau žinosiu, kad tu su Maksimu, juo aš pasitikiu,- atsidususi tarė mama.
- Ačiū jums,- pabučiavusi tėčio ir mamos skruostą išėjau iš namų.
Išsikviečiau taksi ir jo laukiau lauke. Nebenorėjau namie būti, kad tėvai nesugalvotų persigalvoti. Aš labai tikiuosi, kad mama nesugalvos paskambinti Maksimui, nes tada man šakės. Per visą dieną daugiau žinučių ir skambučių iš Maksimo negavau. Keista, kad jis nutilo, tačiau bandžiau nukreipti mintis ir negalvoti apie jį. Aš varau į vakarėlį, todėl turiu būti gerai nusiteikusi. Taksi užtruko neilgai ir po 5 minučių aš jau sėdėjau jame. Pasakiau vairuotojui adresą ir laukiau. Pati net nenutuokiau kokiame rajone tas vakarėlis ir kiek laiko reikės važiuoti. Mėgavausi kelionę, žvelgiau pro langą į greitai bėgančius vaizdus. Dangus jau temo, kadangi jau rugpjūčio vidurys. Miestas tamsoje atrodo pritrenkiančiai, o ypač, kai mažai esu mačiusi šio miesto. Supratau, kad mes važiuojam į tą miesto pusę, kurioje niekada nesu buvusi, todėl viskas atrodė dar įdomiau ir gražiau. ___________ Gero skaitymo♡
