Akimirka pakeitusi gyvenimą

16 dalis

Kaip ir planavau po Maksimo išlipimo pro langą iš mano kambario, išėjau iš savo kambario. Tėvai svetainėje žiūrėjo kažkokią laidą, todėl nusprendžiau ir aš prisijungti. Norėjau pabūti su šeima, be jokių dramų ir intrigų. Atsisėdau viduryje tėčio ir mamos, pasidėjau galvą ant mamos peties ir visi stebėjom televizoriaus ekrane einančią laidą. Buvo gera, ramu, jauku, kas gali būti geriau už sklindančią namų šilumą ir sėdinčius tėvus šalia manęs. Taip sėdėjome ir peržiūrėjome tikrai ne vieną ir ne dvi laidas. Tačiau džiaugiausi, kad laikas bėgo greitai ir diena ėmė virsti vakaru. Už savaitės mano gimtadienis, aštuonioliktas gimtadienis. Norėtųsi atšvęsti smagiai ir įsimintinai, bet neturiu su kuo švęsti, todėl tikriausiai kaip kiekvienais metais, švęsiu su tėvais. Mūsų tradicija nueiti trims į kiną, o vakare gaminti kartu vakariene ir namuose žiūrėti mėgstamus filmus. Tikrai skamba nuobodžiai, bet kai per tiek metų pripranti, tai tampa nepamirštama rutina tą dieną. Galvojau dėl Maksimo ar jam pasakyti dėl savo gimtadienio, bet nemanau, kad tai gera mintis. Nenoriu, kad jis žinotų, o tuo labiau, kad padarytų kokį vakarėlį ir prikviestų daug nepažįstamų žmonių. Nemėgstu tokio populiarumo, todėl nieko jam nesakysiu ir lai mano aštuonioliktas gimtadienis būna toks, kaip kiekvienais metais. Nuėjau į virtuvę pasiimti atsigerti, nes ištroškau žiūrėdama televizorių. Paskui mane atėjo ir mama, kuri su kažkuo kalbėjo telefonu.

- Su kuo kalbėjai, mam?- paklausiau savo mamos.

- Su Veronika,- ramiai atsakė mama.

- Ir ką mūsų kaimynė Veronika pasakė?

- Ji pasiūlė puikią įdėją,- apsidžiaugusi pasakė mama.

- Kokia idėją?- klausiamu žvilgsniu pažvelgiau į mamą.

- Ji pasiūlė per tavo gimtadienį, tiksliau savaitgalį po tavo gimtadienio, mums visiems nuvykti į namelį prie ežero. Ten atšvęsti tavo gimtadienį ir pailsėti nuo miesto, gamtoje,- šyptelėjusi, tarė mama.

Mano gimtadienis viduryje savaitės, todėl tiek Veronikai su vyru Haroldu, tiek mano tėvams švęsti nebūtų patogu, nes juk jie dirba.

- Iš kur Veronika žino kada mano gimtadienis?- sutrikusiai klausiau mamos.

- Aš prasitariau,- pagūščiojo pečiais mama.

- MAM!- užrėkiau ant jos.

- Nepyk dukrele, nemanau, kad čia kažkokia didelė paslaptis.

Nieko jai nebeatsakiau, tiesiog išėjau iš virtuvės ir šiek tiek supykusi ant mamos nuėjau į savo kambarį. Negaliu patikėti, dar prieš kelias minutes mąsčiau, kad neprasitarsiu apie savo gimtadienį Maksimui, kad jis nekeltų jokių vakarėlių ir panašiai, o dabar per mamos liežuvį jis tikriausiai jau viską žino. Net nežinau ar noriu vykti į tą namelį prie ežero. Juk ten bus ir Katerina, bent aš taip manau. Negaliu jos ir vėl matyti, nes ji mane per daug skaudina. Bet ar aš turiu pasirinkimą atsisakyti ten vykti, juk viskas dėl manęs. Mano tėvai man neatleistų jei nesutikčiau ten švęsti savo gimtadienio. Labai džiaugiuosi, kad mama tik atvykusi į miestą susipažino su Veronika ir jos tapo geriausiomis draugėmis. Veronika labai gera ir nuoširdi moteris, gaila, kad jos dukra ne tokia. Vis galvojau apie savo gimtadienį kol nesulaukiau žinutės.

Maksimas: Kodėl išgirdau tai ne iš tavęs, o iš savo tetos?

Heilė: Labas ir tau. Apie ką tu?

Maksimas: Apie tavo aštuonioliktą gimtadienį. Juk tai labai svarbus gimtadienis, pilnametystės gimtadienis, negali jo nešvęsti.

Heilė: Galiu, mano pasirinkimas. Niekad nešvenčiau savo gimtadienių ypatingai,  todėl šis ne išimtis.

Maksimas: Dar ir kaip išimtis. Pasistengsiu, kad tavo šis gimtadienis būtų nepamirštamas.

Ko bijojau, tas ir vyksta. Nenoriu, kad jis kažką organizuotų.

Heilė: Nereikia Maksimai. Aš nenoriu, kad tu padarytum vakarėlį, kuriame būtų visi žmonės, kuris man nepažįstami.

Maksimas: Apie ką tu saldainiuk? Nekelsiu aš jokio vakarėlio su jokiais nepažįstamais. Mano tetos idėja yra puiki.

Heilė: Tu apie savaitgalį namelyje prie ežero?

Maksimas: Tai žinoma. Ten visi bus pažįstami :)

Heilė: Galbūt, bet pats žinai, kad man labai skaudu matyti Kateriną.

Maksimas: Tau jos matyti ir nereiks. Neleisiu jai gadinti tavo gimtadienio, ji nevyks į namelį.

Heilė: 👍

Sugebėjau tik išsiūsti like. Nežinau ar gerai, kad Maksimas neleistų vykti kartu ir Katerinos, visgi Veronika viską planuoja, o Katerina jos dukra. Nemanau, kad Veronika sutiks, kad jos dukros nebūtų tą savaitgalį namelyje. Tas savaitgalis ne tik mano gimtadienio savaitgalis, bet ir visų pasibuvimo kartu ir pailsėjimo savaitgalis. Tikriausiai kraustausi iš proto, kad gailiu Katerinos, kuri mane du kartus išskaudino ir privertė verkti, skaudžiai verkti, kai aš ją laikiau savo drauge. Tačiau aš negaliu būti beširdė Heilė, aš jau tokia esu, jei kas mane įskaudina, aš kenčiu, bet atleidžiu kaltininkui. Nemoku ilgai pykti, ne tik ant sau artimų ir mylimų žmonių, bet ir ant svetimų. 

Lauke jau temo, kas reiškė, kad diena eina į pabaigą. Nenorėjau viena būti todėl parašiau Maksimui.

Heilė: Ateik pas mane, man reikia tavęs.😘

Maksimas: Pro duris ar pro langą? 😁

Heilė: Žinoma, kad pro langą. 😉

Prajuokino tokia Maksimo žinutė, tačiau jei Maksimas ateitų pas mane pro duris, nežinočiau kaip tėvams pasakyti ir ką jiems paaiškinti. Kad ir kaip keistai atrodo ir skamba, bet geriau, kad Maksimas lankytusi pas mane pro langą. Ilgai laukti neteko, kai Maksimas jau stovėjo mano kambaryje. Puoliau į jo glėbį ir stipriai jį apsikabinau. Jis šiandien buvo dar gražesnis nei anksčiau, atrodo, kad jis su kiekviena diena vis gražėja, o jo kvepalų kvapas tiesiog verčia mane iš koto. Dėl gimtadienio su juo nebekalbėjau, nebe norėjau ginčytis. Tiesiog paprašiau jo pasilikti nakčiai. Nepagalvokit nieko blogo, aš ne tokia mergina. Paklojau jam patalą ant žemės, o pati miegojau savo lovoje. Gal ir savanaudiška, tačiau man taip atrodė teisinga, o be to jis ir pats sutiko ir suprato mane. Sakė, jog manęs nespaus, todėl džiaugiuosi, kad jis mane supranta. Mes net nesame pora, todėl negalime miegoti vienoje lovoje, aš taip negaliu.  Aš atsiguliau į savo lovą, Maksimas atsigulė ant čiužinio žemėje, pasilinkėjom vienas kitam labanakt ir užmigom. Man prabudus naktį, jaučiausi saugi ir rami žinodama, kad Maksimas miega mano kambaryje, tačiau man buvo labai šalta, todėl nusprendžiau atsigulti prie Maksimo. Atsiguliau šalia jo ir palindau po jo kaldra. Jis buvo tik su apatiniais, jo kūnas buvo toks karštas, kad prisiglaudusi prie jo pajutau savo kūną šylant. Jis per miegus kažką suburbėjo ir versdamasis apsikabino mane per liemenį, aš šyptelėjau ir sušilusi pati užmigau.

_________
Štai nauja dalis. Atsiprašau, kad dvi dienas buvau dingusi, kai prižadėjau kelti po dalį kiekvieną dieną, tačiau buvau pritrukusį minčių. Nenorėjau keltį bet kaip parašytos dalies ar trumpos dalies, todėl prisisėmusi istorijai minčių, grįžau.
Gero skaitymo ♡❤️.