Akimirka pakeitusi gyvenimą

25 dalis

- Heilės pov-

Išėjusi pro namų duris ir pamačiusi jį atsirėmusį į savo automobilio kapotą, apšalau. Taip jo pasiilgau, jo žvilgsnio, kvapo, jo šilumos, tačiau turiu būti stipri ir nesuskysti. Maksimas pakėlęs į mane akis taip pat apšalo, jis tik sustingęs žvelgė į mane ir žiūrėdamas prikando lūpą. Aš priėjau prie jo ir apsikabinau jį.

- Labas,- švelniai tariau.

Jis mane apsikabino atgal ir vienas kitą gan stipriai spaudėme savo glėbiuose.

- Labas,- taip pat švelniai atsakė jis.

Atsitraukėme vienas nuo kito, pažvelgėme vienas kitam į akis ir atrodė, kad žvelgiame į vienas kito sielą. 

- Važiuojam?- paklausė jis manęs.

- Važiuojam.

Sutikau su juo važiuoti, tačiau net nežinau kur jis mane vežasi. Dėl to tiesą pasakius nelabai sukau galvos, nemanau, kad jo ketinimai blogi, todėl leidau sau atsipalaiduoti ir laukti tik kada sustosime. Po kelių akimirkų sustojome prie įspūdingo grožio ir dydžio pastato, kaip suprantu tai restoranas. Kaip ir išorė, taip ir vidus atrodė nuostabus. Viskas dvelkė prabanga, kvapai buvo nuostabūs, todėl labai džiaugiuosi, kad būtent čia mane Maksimas atsivežė. Čia būtų nuostabi vieta mūsų pasimatymui, tačiau tai nepasimatymas, tai daug blogiau. Tai mūsų lemtingas pokalbis, kuris galima sakyti nulems mūsų ateitį. Prisėdome prie stalelio ir iškart sulaukėme padavėjos, kuri buvo vidutinio amžiaus, tačiau labai gražiai susitvarkiusi, todėl atrodė jaunesnė. Peržiūrėjau meniu ir pažvelgusi į kainas, šiek tiek sustingau, bet tai pamatęs Maksimas tik nusišypsojo.

- Nekreipk dėmesio į kainas, tiesiog imk tai kas tau skanu ir patinka. Atsivežiau tave čia ne tam, kad taupytum mano pinigus. 

Aš tik šyptelėjau jam ir nuleidau atgal akis į menių. Abu išsirinkę su Maksimu ką valgysime ir gersime, laukėme maisto, todėl manau puiki proga pradėti mūsų pokalbį.

- Taigi, manau laikas pradėti mūsų neraminantį pokalbį,- nedrąsiai pradėjau kalbėti.

- Taip, manau laikas,- pritardamas atsakė Maksimas.

- Noriu, kad būtume visiškai nuoširdūs ir nieko neslėptume, turime viską išsiaiškinti čia ir dabar.

- Gerai,- Maksimas pritarė.

- Noriu žinoti, kas įvyko per mano gimtadienio šventę ir ką tau reiškia Betė?- suirzusi ir prisiminusi jų žvilgsnius, glamones pasidarė negera.

- Po tos dienos, kai tavo tėvų nebuvo namuose ir mes vakarą praleidom kartu, žaidėm tiesą ir drąsą, turėjom tavo pirmą bučinį. Ryte atsikėlus tavo kambaryje tu šaltakraujiškai mane išvarei, nieko nepaaiškinai, net nežinojau ar kažką blogai padariau ar ne. Po to tavo išvarymo aš iš principo tau nei rašiau, nei skambinau, kaip ir tu man. Aš pykau ant tavęs dėl to, tačiau į tavo gimtadienį  ne atvykti negalėjau, tačiau buvau sugalvojęs planą. Tai aš liepiau Katerinai į tavo gimtadienį atsivežti ir Betę, kad sukelčiau tau pavydą. Pagal tavo veiksmus, tikrai manau, kad sukėliau tau pavydą, tad dėl to buvo sėkmės, tačiau tavęs skaudinti tikrai nenorėjau. Nemėgstu Betės ir niekad su ja nemiegojau ir nemiegočiau, ji per daug erzinanti. Tu esi mano angelas, kuris  šeštadienį iš pavydo pavirto į velniuką. Man patiko tavo tie veiksmai, tavo pavydas ir seksualumas, kai nieko neklausiai net savo mamos ir elgeisi, kaip norėjai,- net neleisdamas man įsiterpti pabaigė savo kalbą Maksimas.

Aš kiekvieną jo žodį klausiau įdėmiai ir nieko nenorėjau praleisti. Visi jo žodžiai sukosi mano galvoje, kaip karuselė, viską buvo sunku suvirškinti ir suprasti.