Akimirka pakeitusi gyvenimą

56 dalis

- Heilės pov-

Kaip ir jau įprasta, rytą keliuosi į mokyklą. Šįkart pamokos bus nuo pačio ryto, todėl atsikelti tikrai gan sunku. Na, gerai bent tai, kad vakar skaitydama knygą gan anksti užmigau, tad tikrai išsimiegojau. Šiandien mano nuotaika nebuvo įspūdinga, galbūt veikia oras, kuris už lango tikrai žvarbus ir apsiniaukęs. Niekaip negalėjau pamiršti vakar dienos susitikimo kavinukėje  su Hariu. Dar kas manęs labai neramino, tai Eleonora ir Sebastianas, kurie tikiuosi šiandien mokykloje kalbės su manimi. Jaučiuosi juos įskaudinusi, kai nieko nepaaiškinusi liepiau vežti namo, tačiau visiškai visko, kas susiję su Hariu, aš jiems pasakoti negaliu. Tiek aš pati nepasiruošus, tiek bijau jų reakcijos ir požiūrio į mane, kai tai papasakosiu. Išvis, kaip tai skambėtų "tai vaikinas, kuris prieš kurį laiką mane išprievartavo"? Dauguma net nepatikėtų ir galvotų, kad aš prisigėrusi ar apsvaigusi. Susiruošiau į mokyklą gan greitai, jau sėdėdama taksi vis bijojau, kaip elgsis su manimi Eleonora su Sebastianu. Tikrai nenoriu jų skaudinti, bet prašiau jų ir supratimo.  Išlipusi iš taksi patraukiau link mokyklos, pirma pamoka buvo lietuvių kalba, todėl visai mano klasei bendrai, tad sutiksiu ir Eleonora su Sebastianu. Lipti niekur nereikėjo, nes kiek supratau pagal kabineto numerį, jis pirmame aukšte. Buvau teisi, radau tas duris, tačiau nei vieno mano klasioko nebuvo koridoriuje, todėl šiek tiek pasimečiau. Iš pradžių nežinojau, kaip elgtis, bet tada šovė mintis, kad visi juk gali jau sėdėti klasėje. Pravėrusi duris, būtent tai ir pamačiau. Visi jau ramiai sėdėjo suoluose ir kalbėjosi, nes mokytojos dar nebuvo. Įžengusi į kabineto vidų, visų dėmesiai nukrypo į mane, tačiau per daugiausia stengdamasi nekreipti į tai dėmesio, atsisėdau į pirmą suolą, kuris buvo laisvas. Tiesą sakant, puoliau į tą suolą net nesižvalgydama, todėl nieko aplinkui nemačiau. Atsisėdusi į ta suolą jaučiausi tarsi saugiai, kaip bebūtų keista. Visiems pradėjus vėl kalbėtis, nusiraminau ir supratau, kad aš ir vėl neįdomi. 

- Heile,- pakvietė mane kažkas vardu iš galo.

Iš pradžių nereagavau, nes galvojau, jog pasigirdo, bet mano vardui nuskambėjus antrą kartą atsisukau į garso šaltinį ir pamačiau Eleonorą, kuri mojo ranka, kad persėsčiau šalia jos. Nieko nesakiusi, taip ir padariau. Atsistojau ir su visais savo daiktais persėdau šalia jos.

- Labas. Kodėl ten atsisėdai?- iškart apipuolė mane klausimu mergina.

- Labas. Visų pirma todėl, nes galvojau, kad pykstate ant manęs su  Sebastianu po vakar įvykio kavinukėje, o antra tai įėjus į klasę visi atkreipė į mane dėmesį ir man pasidarė labai nejauku, todėl skuodžiau kur tik pamačiau laisvą suolą.

- Niekas ant tavęs nepyksta dėl vakar nei aš, nei Sebastianas, tad būk rami. O dėl antro dalyko, tai kokia tu bailiukė,- kikeno mergina iš mano bailumo.

- Ha ha, labai juokinga,- su pedo smailu pažvelgiau į merginą. - O kur Sebastianas?- paklausiau jos.

- Jis ten gale prie vaikinų,- parodė pirštu pro mano petį už manęs.

Atsisukau į tą pusę, į kurią rodė mergina ir pamačiau tas nuostabias vaikino akis. Jis taip gyliai žvelgė į mane ir atrodo net negirdėjo ką jam pasakoja kitas vaikinas. Pasidarius nejaukiai atmosferai, nuraudau, tačiau savo akių nuo jo akių neatitraukiau. Sebastianas tai pastebėjęs mirktelėjo man, buvo per didelė įtampa man, todėl šįkart jau nusukau akis ir atsisukau į merginą. Mano visus nejaukumus sugadino įžengusi į klasę mokytoja, kuri atrodė kažkokia kraupi. Visą pamoką negalėjau susikaupti, nes vis jaučiau, kad Sebastianas degino mane žvilgsniu. Vis atsisukdama į jį mačiau jo įsmeigtas akis į mane ir mažą šypsenėlę. Nesuprantu kas jam darosi, kodėl jis taip spokso į mane.

- Sebastianas tiesiog ryja tave akimis,- prie ausies sušnabždėjo man Eleonora.

- Žinau, bet nesuprantu kodėl jis taip spokso į mane,- pagūžčiojau pečiais, tačiau sėdėjau iš nejaukumo raudonais skruostais.

- Kvailute tu, jis dėl tavęs juk pametęs galvą.

- Pff, nepaistyk nesąmonių. Galbūt jis ir jaučia man kažkokius jausmus, tai žinau, tačiau tikrai netikiu, kad jis pametęs dėl manęs galvą- numojau ranka.

- Galvok ką nori, tačiau nematai, kas yra akivaizdu. Tikiuosi vieną dieną atsimerksi. Tu pagalvok nuo pat jūsų susipažinimo, kaip jis elgiasi su tavimi, kaip saugo nuo kiekvieno nepažįstamojo ir puola ginti tave, netgi nebijodamas pasekmių. Tikrai manai, kad jis šiaip sau tik taip elgesy? Nei dėl vienos merginos jis taip nesistengia, kaip dėl tavęs, o tu dar esi ir sunkiai pasiekiama, kas jį dar labiau prie tavęs traukia,- žiūrėjau į ją su pakeltais antakiais, o mergina po tokių žodžių tik palinkčiojo galvą.

Daugiau nebekalbėjom šia tema, tiksliau visai nebekalbėjom per pamoką, nes gavome nuo mokytojos perspėjimą. Nenorėjau eiti pas direktorių dėl nusižengimo  jau pačią pirmą lietuvių kalbos pamoką. Daugiau nebekalbinau Eleonoros, o ji manęs, buvau susikaupusi į pamoką ir pasakojama mokytojos informaciją. 
_____________
Su Valentino diena!❤️
Gero skaitymo♡