Akimirka pakeitusi gyvenimą

19 dalis

-Maksimo pov-

Pasiruošėme tiesos ir drąsos žaidimui, sulaukėm maisto, viską atsinešėm į svetainę, kurioje bus patogiau žaisti. Atsisėdom ant balto, pūkuoto kilimo.

- Pasiruošusi žaidimui?- paklausiau Heilės, kuri atrodė nerami.

- Nors ir bijau šio žaidimo, bet pasiruošusi,- šiek tiek nusiraminusi atsakė Heilė.

Įpyliau vyno į taurę ir padaviau Heilei, taip pat ir pats įsipylęs gurkštelėjau. Padrąsinau ir ją gurkštelt, ji taip ir padarė.

- Aš pradedu,- tariau nutraukęs nejaukią tylą. - Tiesa ar drąsa Heile?

- Tiesa,- šiek tiek pagalvojusi pasirinko Heilė.

Svarsčiau kokį klausimą jai užduoti, kas mane labiausiai  domina ir ką noriu sužinoti.

- Juk tu žinai, kad pasirinkus tiesą turi atsakyti į bet kokį klausimą tik tiesą?

- Taip, žinau,- ramiai atsakė Heilė.

- Ar esi susidariusi savo idealaus vaikino įvaizdį tiek išore, tiek vidumi?- pagaliau paklausiau jos.

- Anksčiau ne, niekad apie vaikinus negalvodavau, o dar savo vaikino idealas, tai išvis kažkas neįmanomo. Tačiau, kai atvykau į šį miestą, kai sutikau tave, pradėjau apie tai galvoti. Mąsčiau koks vaikinas turėtų būti, kad man jis patiktų. Tad dabar galiu teigti, kad taip, esu susidariusi sau tinkančio vaikino įvaizdį.

- Supratau. Tavo eilė klausti Heile.

- Tiesa ar drąsa Maksimai?- smalsiu žvilgsniu pažvelgusi, paklausė manęs Heilė.

- Tebūnie tiesa.

Ji keletą minučių mąstė, tačiau sugalvojo man skirtą tiesos klausimą.

- Kodėl būtent aš, Maksimai?- šio jos klausimo tikėjausi.

- Todėl, nes kaip ir sakiau tu verti mane elgtis teisingai ir būti geriečiu, o nebe blogiečiu. Kai su tavim būnu jaučiuosi savimi, nereikia slėptis ar meluoti, tiesiog galiu būti šalia tavęs savimi, kas man labai patinka. Prie kai kurių žmonių negaliu būti savimi,- pasakiau tai visiškai nuoširdžiai.

- Gerai. Klausk,- tarė Heilė.

- Tiesa ar drąsa?

- Tiesa,- tvirtai pareiškė Heilė.

- Jei sakei, kad turi susidariusi sau tinkančio vaikino įvaizdį, tai koks jis?- turėjau išsiaiškinti tą klausimą iki galo.

Ji pažvelgė į mane, po to vėl nuleido akis į savo rankas, kurios buvo suspaustos, ji nervinosi, prieš atsakydama užbaigė taurėje esantį turinį ir tada tarė.

- Manau, kad tu. Toks vaikinas, kaip tu,- ji žvelgdama tiesiai man į akis tarė, tačiau galėjau matyti jos paraudusius skruostus.

Aš buvau pamalonintas, todėl nusišypsojau jai ir paglosčiau jos karštą ir rausvą skruostą. Ji nelaukus kol aš kažką tarsiu iškart paklausė manęs ką renkuosi.

- Aš renkuosi tiesą,- atsakiau jai.

- Ar labai stipriai prigėręs galėtum man kažką padaryti jei aš nenorėčiau?- šis jos klausimas mane šokiravo.

Kelias sekundes buvau transo būsenoje, nes nesupratau kokio ji atsakymo tikisi iš manęs.

- Aš nežinau Heile. Sunku yra pasakyti, kaip elgčiausi būdamas labai girtas. Dažniausiai aš girtas permiegodavau su kokia kekšyte ir prabudęs ryte išeidavau jai sumokėjęs, bet su tavim aš nežinau, kaip būtų, nes tu esi sunkiai pasiekiama,- tardamas paskutinius žodžius šiek tiek suabejojau ir sudrebėjau, bijojau, kad ji manęs išsigąs.