Akimirka pakeitusi gyvenimą

39 dalis

- Heilės pov-

Po to, kai palikau Maksimą stovėti šoko būsenoje, daugiau iš jo nieko ir negirdėjau. Galbūt taip ir geriausia, juk aiškiai pasakiau, kad būtent aš to ir noriu. Nenoriu su juo nebūti, nes be galo jį myliu, bet kai mūsų meilė verčia kitus kristi į pavojų, tai tikrai negerai. Nežinau, kaip gyvensiu be jo, o tuo labiau, kai žinau, kad ne jis kaltas dėl to bučinio. Būčiau nežinojusi tiesos, būčiau pykusi ant jo ir būtų lengviau gyventi be jo. Tačiau dabar, dabar tikras pragaras. Bent jau džiaugiuosi, kad paskutinė savaitė vasaros ir eisiu į mokyklą. Tikiuosi bent mokykla mane prablaškys ir susikaupusi į mokslus mažiau galvosiu apie Maksimą. Gailiuosi dabar dėl vieno dalyko, kad nepasiėmiau tos merginos su kuria susipažinau, kontaktų. Ji man patiko, tikrai norėčiau su ja dar kada susitikti. Mažai šansų rasti ją per facebook'e, nes žinau tik jos vardą - Eleonora. Mamai vis dar nepasakiau tiesos dėl Maksimo. Nežinau kodėl delsiu, turbūt vis tiek jau su Maksimu aš daugiau niekada negalėsiu būti kartu, kad kiti mums mylimi žmonės nenukentėtų. Kadangi, kaip eilinę dieną neturėjau ką veikti, tad nusprendžiau išnaršyti viską ir pabandyti surasti visgi Eleonoros kontaktus. Jei jau nebeturiu Maksimo, tai galbūt bent pavyks turėti draugę. Net keista, bet ilgai ieškoti tokiu vardu merginos nereikėjo. Prieš mano akis pasirodė Eleonoros nuotrauka, kuri buvo panaši, kaip realybėje. Pliusas tas, kad ji nepersistengia nuotraukose ir jų nekoreguoja. Tai reiškia, kad ji atrodo taip pat, kaip ir realybėje. Nieko nelaukusi pakviečiau ją į faceebook'o draugus. Tikrai laukiau jos patvirtinimo ir tikiuosi, kad patvirtins. Tiksliai nežinau ar ji mane prisimins, nes kai susipažinom ji buvo išgėrus, o po to ją tiesiog pavogė vienas iš vaikinų su kuriuo ji šoko. Todėl nuo tos vietos jos daugiau nemačiau. Kol mąsčiau apie ją, ji spėjo patvirtinti kvietimą, tad mes jau buvome facebook'o draugės. Paprastai nedrįstu pirma rašyti, tačiau dabar buvo išimtis.

Heilė: Labas😊. Tai dabar mes facebook'o draugės.

Eleonora: Sveikutė😇. Taip, dabar mes facebook'o draugės. Kaip mane radai?

Heilė: Nebuvo labai lengva, tačiau man pasisekė.

Eleonora: Džiaugiuosi, kad mane suradai ir parašei.

Heilė: Tikrai?

Eleonora: Taip, tu man vakar patikai. Tu iš pradžių buvai keista ir kaip detektyvė xd. Bet kai išgėrei ir atsipalaidavai buvai nuostabiii🤩.

Nuo jos tokių žodžių šiek tiek susigėdau ir išraudau. Pripažįstu, tikrai buvo linksma pamiršti problemas ir atsipalaiduoti. Bet viskas dėl alkoholio, kurio išgėriau nemažai ir ačiū dievui, kad šiandien atsikėliau be jokių pagyrios požymių.

Heilė: Tu man taip pat patikai. Nesenai čia atsikrausčiau, todėl neturiu draugių. Gal nori kurią dieną kažkur nueiti?

Eleonora: Žinoma. Galime, kad ir šiandien. Žinau, kad šiandien kino teatre rodo įdomų filmą, tad jei tu nieko prieš galime į jį nueiti.

Heilė: Taip, žinoma, kodėl gi ne.

Eleonora: Puiku, tai iki susitikimo.😉

Heilė: Iki!

Šiuo metu buvau laiminga, kad nesugriuvo santykiai ir su mergina su kuria susipažinau tik vakar. Aš jai patikau, ji man taip pat, todėl tikiuosi, kad tarp mūsų viskas toliau klostysis gerai ir galbūt per ilgesnį laiką netgi tapsime geriausiomis draugėmis. Tikrai norėčiau turėti tokią draugę su kuria bet kuriuo metu galėčiau išsikalbėti, išsiverkti ar sulaukti patarimo. Visą gyvenimą man to trūko, žinoma yra tėvai, bet jiems kartais visko negali papasakoti. Kai būna sunku, norisi viską kažkam išsipasakoti, kad ta našta, kuri slegia nukristų nuo pečių, bet nėra kam. Galiausiai viskas susideda ant tavo pačio pečių kol pratrūksti ir nebežinai, kaip atsistatyti. Aš gyvenau taip daugelį metų prieš dar atsikraustant čia. Čia atsikrausčius irgi patyriau jau tikrai nemažai išgyvenimų. Meilė Maksimui, uždrausta ir neįmanoma meilė jam, skaudi naktis su Hariu, galbūt nauja draugė. Per kelis mėnesius išgyvenau tiek kiek galvojau per visą gyvenimą neišgyvensiu. Tai buvo ir gerai, tačiau tuo pačiu ir blogai. Visas naujas gyvenimas prasidėjo greitai, kaip ir greitai baigėsi. Niekada nepamiršiu to ką šiame naujame mieste patyriau. Būtent atmintyje išlieka tik tie atminimai, kurie buvo arba skaudžiausi, arba geriausi, arba juokingiausi. Nežinau, kaip toliau gyvensiu, kaip klostysis mano ateitis. Anksčiau įsivaizdavau savo ateitį tik su Maksimu, tačiau dabar, dabar viskas verčiasi aukštyn kojomis. Turiu nustoti galvoti apie jį ir toliau pradėti gyventi viena. Reikia įsivaizduoti, kad Maksimas net neegzistavo mano gyvenime ir gyventi taip tarsi jo net nebūtų buvę. Norėčiau išsitrinti atmintį ir pamiršti, kad sutikau vaikiną vardu Maksimas, kad ji pamilau ir pamilau taip stipriai, kad be jo net sunku kvėpuoti. Tačiau turiu atrasti savo naują oro gūsį, kuris tikrai bus ne Maksimas. 

_________
Štai nauja dalis.
Gero skaitymo♡❤️
Kaip galvojat ar greitai Maksimas su Heile bus kartu?