Akimirka pakeitusi gyvenimą

47 dalis

- Heilės pov-

Šventė man asmeniškai buvo visai įdomi. Mokyklos mokiniai grojo, dainavo buvo net šokių pasirodymų, kalbėjo mokyklos direktorė ir linkėjo visiems mokyklos mokiniams, o ypač mums, abiturientams daug sėkmės ir stiprybės. Tikrai manau, kad toks palinkėjimas tinkamas, nes paskutiniai metai per kuriuos reikia stengtis dar labiau nei bet kada. Lauks egzaminai ir gyvenimą nulementi ateitis. Vasara svajojau stoti į mediciną ir būti ateityje daktarė, tačiau dabar nežinau ar tikrai to noriu. Žinau, kad gydytojo profesija tikrai labai sudėtinga, o ir studijuoti tikrai nemažai metų. Nežinau ar aš turėsiu tiek ryžto iškęsti visas studijas ir tą įtampą. Na apie tai dar tikriausiai per anksti galvoti. Pirmiausia reikia iškęsti 12 klasę, išlaikyti puikiai egzaminus ir tada svarstyti apie universitetą. Taigi, visas renginys tęsėsi 2 valandas. Kai viskas baigėsi pagaliau galėjome išeiti iš salės. Atsibodo tūnoti prie to savo klasioko, o ir Eleonora norėjau pamatyti. Išėjusi į mokyklos kiemą ieškojau merginos, tačiau jos niekur nemačiau. Šiek tiek suirzau, nes nenoriu būti viena, kai nieko čia nežinau. Besižvalgydama pamačiau prie automobilio stovinčius tėvus. Nieko nelaukusi nuėjau prie jų.

- Štai kur jūs,- tariau jiems, atkreipdama jų dėmesį.

- Važiuojam namo?- tarė mama.

- Ne mama, aš lieku. Eleonora sakė, kad abiturientų garbei yra suruoštas, kaip ir vakarėlis, todėl prižadėjau jai, kad eisiu ten. Nagi mama, negi negaliu?- maldaujančiai tariau.

- Kodėl apie tą vakarėlį nesakei nieko anksčiau, Heile?- įsitraukė į pokalbį tėtis.

- Nes per įtampą ir jaudulį pamiršau. Sužinojau apie tą vakarėlį tą vakarą, kai visi kartu žiūrėjome filmus.

- Mes su mama nemanome, kad tai gera mintis. Juk tu tų žmonių visai nepažįsti, ką tu ten darysi?- priekaištavo man tėtis.

- Pažįstu Eleonorą, kuri yra tikrai gera draugė, su ja nepražūsiu. Prižadu, kad viskas bus gerai.

Tėtis su mama padūsavo, susižvalgė ir sutiko leisti mane į tą vakarėlį.

- Na gerai. Tik būk atsargi,- priėjęs pabučiavo man į kaktą tėtis.

- Būk ryšio zonoje ir neišjunk telefono, jei sugalvosiu paskambinti,- apsikabinusi mane tarė mama.

- Gerai gerai. Nesijaudinkit, o dabar važiuokite namo. IKI!

Žiūrėjau, kaip mano tėvai išvažiuoja iš mokyklos automobilių stovėjimo aikštelės ir pajutau tarsi palengvėjimą. Gera bus pabūti kažkur be tėvų priežiūros ir priekaištų. Nežinau kokio ten tipo vakarėlis bus, bet tikiuosi, kad nebus labai blogai. Pirmiausia turiu susirasti Eleonora, nes jei jos nerasiu, tai viskas bus sumauta. Ėjau link mokyklos vidaus, nes kažkodėl jaučiau, kad ji kažkur viduje. Jeigu jos nėra lauke tai kur ji daugiau gali būti. Aš neklydau įėjusi į vidų pamačiau Eleonorą, kuri kalbėjosi su kažkokiomis keturiomis merginomis šalia salės, kurioje vyko renginys. 

- Eleonora, visur tavęs ieškojau,- užsipuoliau merginą.

- Heile, jezau, nurimk. Čia mūsų klasiokės, susipažink. Nuo šiol jas kiekvieną dieną matysi.

Susipažinau su visomis keturiomis merginomis, kurios atrodė paprastos ir fainos. Nežinau ar gerai sutarsiu su jomis, tačiau jei Eleonora su jomis kalbėjo ir sutaria, vadinasi ir aš turėčiau sutarti. Dar kiek pastovėjusi šalia merginų nusprendžiau palaukti Eleonoros šiek tiek toliau. Mačiau, kad merginos su Eleonora tikrai turi daug temų apie ką aptarti, kadangi aš pirmą kartą jas matau, tai nelabai pritampu, bent kol kas. Nuėjusi toliau nuo merginų, išsitraukiau savo telefoną ir žvilgtelėjau į jį. Jokių pranešimų nebuvo, todėl nuėjau į socialinius tinklus, patikrinti kas ten gero. Žinoma, pats pirmas postas buvo Maksimo nuotrauka su kažkokia merga. Kas gali būti dar geriau nei tai, šią šventinę dieną. Nusiminusi ir susinervinus išjungiau instagram'ą ir įsidėjau telefoną atgal į savo delninukę. Ačiū dievui, kad ir Eleonora jau atsirado prie manęs, nes buvau kiek susierzinus, todėl nežinau ar būčiau dar ilgai išlaukus jos.

- Kas tau, Heile?- priėjusi prie manęs paklausė mergina.

- Nieko, eime iš čia kur ramiau,- rėžiau šaltai jai ir patraukiau link lauko durų. 

Mergina mane sekė iš paskos.

- Kas tau darosi, ko tokia pykta? Nesigadink sau nuotaikos, juk dar laukia nuostabus vakarėlis.

- Žinoma,- nusišypsojau pedo smile. - Iš kur tu tokia tikra, kad tas vakarėlis bus nuostabus?

- Nes kiekvienais metai būna nuostabus. Pliusas tas, kad ten būna visa mokykla, kuriems nemažiau 16 metų.

- Vajej, darosi vis nuobodžiau jau klausant to.

- Baik Heile, nebūk tokia bambeklė. Pirmą nuvykim ten, o po to jau galėsi komentuoti,- ieškodama savo telefone taksi, dabar jau man bambėjo Eleonora.

Nieko jai nebesakiau tiesiog kartu su ja laukiau taksi automobilio. Negaliu leisti, kad ta nuotrauka paveiktu mane ir viską sugadintų. Turiu nusiteikti linksmai ir džiaugtis, kad esu abiturientė. Negaliu su savo tokia nuotaika susipykti su Eleonora ar jai sugadinti vakarėlį. Kol laukėme taksi mes su mergina nekalbėjome, tačiau aš nusiraminau. 

- Klausyk, atleisk, kad aš čia nesenai bambėjau. Ne tavo kaltė dėl to, tikrai. Neturiu teisės gadinti tau nuotaikos, todėl atsiprašau,- gailestaudama tariau Eleonorai.

- Viskas gerai mergyt. Nepykstu ant tavęs, tu juk mano draugė ir dar viena iš geriausių, todėl viską aš suprantu. Aš tik noriu, kad tu smagiai praleistum laiką tame vakarėlyje ir gerai atšvęstum naujų mokslo metų pradžią,- nusišypsojus apsikabino mane mergina.

Buvo gera jausti ją šalia. Jos apkabinimas tikrai mane guodė ir dar labiau nuramino. Ji visada sugeba mane pralinksminti ir nuraminti.

- Nagi, nebeliūdim. Geriau keičiam liūdesį į judesį,- mirktelėjo man mergina ir įsėdo į atvažiavusį taksį.

Aš pasekiau tokiu pačiu pavyzdžiu ir taip pat įsėdau į taksi automobilį. Ką gi, tegul tikroji šventė prasideda.

__________________________

Su Naujaisiais metais! Lai metai būna prasmingi ir geresni nei praėję.