- Heilės pov-
Išaušo rytas, prabudau, atsikėliau iš lovos, tačiau į mokyklą nusprendžiau neiti. Po visų įvykių lenktynių trasoje, nesinorėjo šiandien niekur eiti, o dar nenoriu matyti Sebastiano. Vis dar jaučiu neapykantą ir pyktį ant jų abiejų. Kaip jie galėjo nieko man nesakę sugalvoti kažkokias taisykles, o dar ypač įkišo ir mane į tas pinkles. Nelaukiu tos dienos, kai reikės man nuspręsti, kuris laimėjo visą šitą cirką. Nenoriu išskirti nei vieno iš jų, nes dabar nekenčiu abiejų. Išblėso visa mano romantika ir jausmai dėl jų to užsispyrimo ir pjautynių vienas kitam. Buvau palūžusi ir blogos nuotaikos. Nusileidusi į virtuvę sutikau mamą, kuri pamačiusi mane iš pradžių nusišypsojo, bet po to nuliūdo ir sutriko.
-Kas tau dukrele?- rūpestingai paklausė mama.
- Nieko mama, tiesiog vakar buvo įtempta diena,- ramiai ir trumpai atsakiau jai.
Nežadu jai visko aiškinti ir pasakoti kas šiuo metu dedasi mano gyvenime, nors pasipasakoti labai norėčiau, nes šiuo metu mane labai slegia. Bent jau gerai, kad viską papasakoti galiu Eleonorai, kuri visada mane supranta ir pataria arba bent nuramina.
- Valgysi pusryčius?- mama pakeitusi temą paklausė manęs.
- Manau, kad taip, reikia,- nors valgyti ir nenorėjau, tačiau supratau, kad pavalgyti būtinai reikia, kitaip visai nusilpsiu.
Mamai iškepus mažų picų, suvalgiau kelias. Su mama valgydamos tylėjome nors mačiau mamos rūpestingą žvilgsnį, tačiau ji daugiau nieko nebeklausė ir nebesakė. Pasijutau tarsi kalta, nes garantuoju, kad mama manyje mato kažkam vykstant ir įtaria, kad aš jai kažko nesakau.
- Mama, prašau, nustok taip į mane žiūrėti,- paprašiau jos, vis dar kramtydama picos gabaliuką.
- O kaip aš į tave žiūriu? Žiūriu taip pat, kaip visada,- ramiai atsakė mama.
- Ne mama, tu dabar į mane žiūri tarsi įtarinėdama mane dėl kažko.
- O tu nieko nuo manęs ir neslepi, hmm?- mama dar įtariau pažvelgė į mane.
Aš tik pažvelgiau į ją ir atsidusau.
- Tai va, nepriekaištauk man dėl mano žvilgsnio, kai puikiai žinau, kad kažkas neduoda tau ramybės ir tai tu bandai nuo manęs nuslėpti,- iškėlusi galvą, tarsi su pasididžiavimu prakalbo mama.
Dar kartą atsidusau ir supratau, kad turiu mamai viską papasakoti. Vis tiek neturėsiu ką veikti, o laukia dar labai ilga diena. Mama juk žino apie Maksimą ir mūsų meilę, apie mūsų išsiskyrimą, tačiau bijau, kaip ji sureaguos sužinojus kas vyksta su juo dabar ir, kad į visą tai yra įsivėlęs dar vienas vaikinas.
- Gerai mama, aš papasakosiu,- pavarčiau akis.
Mama tik apsidžiaugė ir suplojo rankomis. Ji įsitaisė baro kėdėje taip, kad geriau mane matytų ir atidžiai pradėjo žvelgti į mane.
- Nežinau tiksliai nuo ko pradėti, tačiau pradėsiu visų pirma nuo mokyklos. Mokykloje susiradau du draugus, vienas iš jų yra mergina, vardu Eleonora ir ji mano geriausia draugė. Tikrai labai džiaugiuosi, kad sutikau ją ir, kad mes vieną kitą taip papildom. Antrasis mano draugas yra vaikinas, vardu Sebastianas. Jis labai šiltas, gražus ir fainas vaikinukas, tikrai nemažai man padėjo, kai reikia pralinksmina ar išklauso. Visa bėda prasidėjo tada, kai jis prisipažino, kad myli mane, aš nenorėdama jo įžeisti papasakojau jam apie Maksimą, visą mūsų meilės, skaudžios meilės istoriją ir pabrėžiau, kad vis dar myliu jį, nors ir kaip jis mane įskaudino. Sebastiano, istorija su Maksimu nepaveikė ir jis nusprendė taip lengvai manęs nepaleisti ir kovoti dėl manęs. O, kad tai tik būtų buvę žodžiai, tai nebuvo tik žodžiai. Vieną dieną man atėjus į mokyklą jis pareiškė, kad meta iššūkį Maksimui. Taigi viskas vystosi tuo, kad jie dabar abu kovoja vienas su kitu. Kartu, man nežinant, susidarė taisykles, kurių abu užsispyrėlei laikosi, o kas blogiausia, kad paskutinėje taisyklėje esu įtraukta ir aš. Vakar Maksimas su Sebastianu lenktyniavo su automobiliais, todėl gavus žinią iš Eleonoros, kad jie abu tai daro, nieko nelaukusi nuvykau. Laimėjo žinoma Maksimas, juk jis daug metų treniruojasi šioje srityje, tačiau tai ne pabaiga. Dabar 1:0 yra Maksimo naudai, tačiau antra rungtis bus ta, kurią pasakys Sebastianas, o tai reiškia ta rungtis bus tokia, kokioje Sebastianas yra profas, todėl rezultatas gali išsilyginti. Ir šioje situacijoje atsirandu aš, kuri jei bus lygus rezultatas, turėsiu viena priimti sprendimą ir pasirinkti su kuriuo vaikinu aš būsiu, ir kuriam suteikiu šansą bei ateitį. Aš labai nenoriu rinktis, nes per šitas varžytuves nekenčiu jų abiejų. Nekenčiu jų, kad jie mane pastatė į tokią situaciją iš kurios kelio atgal nėra,- atsidusau ir gurkštelėjau jau atšalusios arbatos.
Mama įdėmiai ir vis dar nenuleisdama akių stebėjo mane.
- Spėju, kad Sebastianas yra visai kitoks vaikinas nei Maksimas?- mama teištarė tik vieną klausimą.
- Taip mama, jis visai kitoks. Tarsi juodą ir baltą,- atsakiau jai, ką ji ir taip spėju žinojo.
- Ką dukrele darysi? Dabar esi meilės trikampyje?- mane erzino, kad mama tik klausinėjo, tačiau nieko nepatarė.
- Nežinau mamą, aš nežinau,- susiėmiau už galvos ir nulenkiau galvą. - Myliu Maksimą, tačiau negaliu pamiršti jo visų skaudinimų po mūsų išsiskyrimo. Sebastiano nemyliu, kaip vaikino, bet myliu, kaip draugą ir atrodo jokiu būdu negalėčiau jo įskaudinti ir net nenoriu su juo susipykti ar daugiau nebendrauti. Su Maksimu nors ir pradžiai buvo sunku, bet įstengiau gyventi be jo, buvau pamiršus jį, kol jis vėl nepasirodė. Be Sebastiano atrodo negalėčiau gyventi, jis tarsi mano saulės rytinis spindulėlis, kuris kiekvieną rytą parašo labas rytas, palinki kiekvieną vakarą labos nakties, padeda ir paremia mane. Jis visiškai kitoks vaikinas, nei Maksimas, tačiau Maksimą aš vis dar myliu ir man tik užtenka jį pamatyti, kad aš pajusčiau jam didžiulę trauką.
- Oj dukrelę, kaip tu įklimpai,- teištarė mama.
- Žinau mama, todėl aš taip ir kankinuosi, nes nežinau ką man daryti ir, kaip apsispręsti.
- Aš tau siūlyčiau iki pasirinkimo susitikti su abejais. Aišku atskirai, tačiau su kiekvienu aptarti viską, praleisti dieną kartu. O po visko padaryti išvadą ir pajausti su kuriuo buvo smagesnė ir įdomesnė diena kartu.
- Tai puiki mintis mama, ačiū tau už patarimą,- nušokusi nuo baro kėdės, pabučiavau juos skruostą ir nuskuodžiau į savo kambarį.
Paklausysiu mamos patarimo ir padarysiu tai, ką ji sakė. Tai tikrai puiki proga suprast man kurį pasirinkti.
_____________
Nauja dalis!!!
Gero skaitymo♡❤️
Nepamirštam vote☆ ir nuomonių🫡🫶
आप पढ़ रहे हैं
Akimirka pakeitusi gyvenimą
रोमांसRAŠOMA!!!!! Heilė - 17 metų mergina, kuri puikiai mokosi, siekia ateitį su mokslais, yra tėvelių mergaitė, jų klauso, paklūsta, rami, graži, seksuali. Niekada neturėjusi vaikino ir net pirmo bučinio. Maksimas - 20 metų vaikinukas, vakarėlių liūtas...
