NE GIMINAIČIAI(Baigta)

Įžanga.

Mieli skaitytojai, istorijoje gali būti begalybė klaidų perspėju iš anksto. Siužetas jus tikrai suintriguos🔥
Gero skaitymo.

*****

-Mama, aš nenoriu gyventi pas dėdę Džeimsą! Gal geriau išsinuomokime butą?-Bandau pastovėti už save kaip ji staiga mane pertraukė:

-Margo! Tu supranti, jog mes su Leonardu išsiskyrėme ir mums teks dalintis šitą butą per pusę! Aš tikrai neatsisakysiu savo brolio pagalbos!-Ji atsisėda priešais mane ir mes pradedame pusryčiauti.

-O mokykla? Ji, juk labai toli nuo jų namų! Prašau mama, aš nenoriu tenai!

-Ko tu man isterijas nuo pat ryto keli? Nesuprantu tu, juk su Marku ankščiau visas vasaras praleisdavai kartu! Kas atsitiko?-Kažkaip įtariai ji į mane pažiūrėjo, o aš dirbtinai šyptelėjau.

-Čia gyvena mano draugai! Kaip aš su jais susitiksiu?-Man visiškai dingo apetitas, mama kaip visada jį sugeba sugadinti.

-Taip viskas! Šeštadienį mes persikraustome! Kraukis daiktus! Tau jau septyniolika metų, gana valkiotis su savo draugužėmis ir skaityti tuos kvailus romanus. Pagalvok geriau apie koledžą į kurį tu stosi! Viskas man metas į darbą.

Kad ir kaip aš nenorėčiau pasakoti apie save, bet vis dėlto pradėsiu. Mano vardas Margo Mills, aš gyvenu Čikagos mažame rajone ir visai nenoriu persikraustyti. Mano mama Emilia amžinai skaito man moralus, kad reikia suaugti ir tikėti tik į patį save. Kai netekau tėčio, ji pilnumoje užsidarė savyje. Nežinau ką mes darytume be dėdės Džeimso. Jis turtingas verslininkas turintis triaukštį namą geriausiame miesto rajone. Su mama jie palaikė gan draugiškus santykius, bet ji niekados nenorėjo priklausyti nuo savo vyresniojo brolio. Turiu patį geriausią dėdę pasaulyje. Jūs dabar paklausite kodėl aš tada nenoriu persikraustyti pas juos? Yra viena problema, tai mano pusbrolis Markas. Jis vyresnis už mane septyniais metais, aukštas mėlynakis brunetas su idealiu kūnu. Vat jau trys metai kaip aš jį įsimylėjusi iki begalybės. Viskas prasidėjo kai aš pamačiau jo nuogą presą, mes kai tik tada ilsėjomės Turkijoje, tuomet pajutau keistą jausmą ties pilvo sritimi. O po to ir šypsena, kuri mane pakerėjo su kiekvienu atsiradimu. Šiaip jis geras pusbrolis visada laikė mudu kaip tikrus brolį ir sesę. Kažkada man reikėjo šokių partnerio per išleistuves ir jis buvo vienintelis kuris sutiko tapti mano partneriu. Aš tarsi skraidžiau debesimis...
Deja pasaka greitai užsibaigė, kai jis įstojo į universitetą ir išvažiavo mokytis į Niujorką. Pamenu kelis kart mudu susiskambinome, jis man sakė, jog susitikinėja su kažkokia panele. Akimirkai man pavyko jį išbraukti iš savo gyvenimo, bet viskas veltui. Prieš pusę metų jis grįžo į Čikagą, kad atidarytų savo automobilių verslą. Ir kaip aš galėsiu žiūrėti jam į akis 24h iš eilės? Nuo pat vaikystės jis mane vadino "Mažyle". Turbūt dar ir dėl to, jog aš mažo ūgio ir amžiaus. Juodi ilgi plaukai kuriuos norėčiau nusikirpti nes amžinai veliasi ir reikalauja daug priežiūros. Rudos akys kurias paveldėjau iš tėčio, niekados neužkariaus mano pusbrolio širdies. Šiandien ketvirtadienis, liko tik dvi dienos iki mūsų persikraustymo. Meldžiu dievo, kad jis niekados nesužinotų mano tikrųjų jausmų jam.